JVČ – Page 3 – ASMENYBĖS

2023-iųjų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatės panevėžietės

Seimo sudaryta Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija išrinko 2023-iųjų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatus. Tarp slaptų balsavimu išrinktų šešiolikos laureatų – panevėžietės pedagogė Danutė Kriščiūnienė ir istorikė Joana Viga Čiplytė!

Ilgametė Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos vadovė, visuomenininkė D. Kriščiūnienė įvertinta už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą. Kraštotyrininkė, istorikė, poetė, aktyvi visuomenės veikėja J. V. Čiplytė – už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes. Seimo medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę ir užsienio lietuvių bendruomenę neatlygintinai dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Šiemet iškilmingame renginyje medalis bus įteiktas 16 fizinių ir juridinių asmenų.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/paskelbti-2023-metu-gabrieles-petkevicaites-bites-atminimo-medalio-laureatai/?fbclid=IwAR08B6tlQwVI3AeoKB1UnnF4zwbKjwc0jMcjzdPv9T1-3ym3F9pSmymjd6k

Brolis dvynys Jonas Čiplys (1947-2017)

Rašydama tekstą 2000 – 2003 metais knygai ,,Einu gyventi“, prašiau Jono papasakoti atsiminimus apie savo gyvenimą Panevėžyje. Sakiau, kad parašiau tekstą apie brolį Petrą ir sesę Danutę. Dabar tavo eilė, labai noriu, kad būtų tekstas ir apie tave. Tada Jonas griežtai atsisakė pasakoti ir neleido rašyti. Kodėl? Galbūt gerbė žmonos Irenos nuomonę? Štai prabėgus penkeriems metams po Jo mirties, tarsi šiandien išgirdau iš aukštybės leidimą rašyti apie brolį Joną.

Dvynių Joanos Vigos ir Jono gimtadienio vaišės sesės namuose.
Jonas Čiplys. Panevėžys, 1997 02 17

Kaip rašyti? Nuo ko pradėti, juk jam buvo skirtas 70-ies metų amžiaus laikotarpis? Gal nuo įgytos profesijos, darbą sovietmečiu iki 1990-ųjų metų ir verslą iki mirties?

Pages: 123456

Profesorė Vanda Zaborskaitė – pasiryžti darbui savosios tautos ir valstybės labui

Profesorės, habilituotos mokslų daktarės, Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos rašytojų sąjungos narės, literatūros tyrinėtojos, kritikės, eseistės Vandos Zaborskaitės (1922 12 24 – 2010 12 27) parašytos knygos, monografijos, literatūros vadovėliai – jau istorijos dalis. Ji ilgus darbo metus paskyrė senosios lietuvių literatūros ir XIX – XX amžiaus rašytojų kūrybos tyrinėjimui.

1946 metais baigusi Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą, V. Zaborskaitė dirbo Vilniuje mokytoja, o nuo 1950 metų – Vilniaus universitete, 1962 – 1971 metais – Lietuvos istorijos institute, vėliau Vilniaus pedagoginiame universitete ir kt. Mokslininkei buvo suteiktas profesorės titulas, hab. literatūros mokslo daktarės laipsnis.

Pages: 1234567

Medicinos ir farmakologijos profesorė Aldona Lillian Balčytė – Baltch Gravrogkas (1926 – 2016)

Daugiau kaip 50 metų mus skyrė geležinė uždanga su lietuvių bendruomene gyvenančia už Atlanto. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę išaušo nauja era, naujų atradimų, susitikimų, pažinčių galimybė. Viena iš tokių susitikimų – JAV gyvenusi Lietuvių gydytoja, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narė, Amerikos lietuvių gydytojų sąjungos narė, infekcinių ligų gydytoja, Ilinojaus universiteto Albanio medicinos koledžo (Albany Medical College) profesorė Aldona Lillian Balčytė – Baltch Gravrogkas (Aldona Balčytė – Gravrogkienė).

Medicinos prof., lektorė Aldona Lillian Balčytė – Baltch gimė 1926 metų birželio 25 d. JAV, Bingamtone, Niujorko valstija (Binghamton, NY ) emigrantų iš Panevėžio krašto Julijos ir Antano Balčų šeimoje. Mokslininkė profesinę karjerą pasiekė baigusi medicinos mokslus JAV. Ji savo mokslo tiriamąją veiklą apibūdino: ,,kaip darbą su baltaisiais kraujo kūneliais ir bakterijomis, norint sužinoti, kaip antibiotikai padeda nugalėti infekcijas“(A. Balčytės laiškas pusseserei E. Puzinaitei. JAV, 2009). Ji parašė per 200 mokslinių darbų, buvo jų autorė ar bendraautorė. 1972 metais medicinos mokslų daktarė įsteigė privačią infekcinių ligų laboratoriją ir jai vadovavo.

Pages: 12345

Panemunėlis – мažoji Lietuvos kultūros sostinė

Lietuvos mažosios kultūros sostinės titulas teikiamas nuo 2015-ųjų metų siekiant regionams suteikti galimybę stiprinti kultūros tradicijas, profesionalaus meno sklaidą, plėsti turizmą, paskatinti naujas kūrybines iniciatyvas ir kt.

2022 –aisiais ,,Lietuvos mažosios kultūros sostinės“ titulą laimėjo devyni miesteliai, tarp jų: Anykščių r. – Kavarskas, Raseinių r. – Nemakščiai, Plungės r. – Alsėdžiai, Panevėžio apskrities, Rokiškio r. – Panemunėlio bendruomenė.

Panemunėlis – 2022-ųjų metų mažoji Lietuvos kultūros sostinė. Ta ypatinga proga 2022 m. kovo 11 dieną vyko šio krašto ir Lietuvos kultūrai bei istorinei atminčiai svarbi konferencija „Panemunėlio kraštas vienas iš svarbiausių tautinio ir religinio sąjūdžio židinių Lietuvoje XIX a. pab.-XX a. pr.“ (konferencijos kuratorė – istorikė Violeta Aleknienė).

Pasidalinsiu mintimis iš šios konferencijos.

Pages: 123

2022 – uosius pasitinkant

Pasitinkant 2022-uosius metus noriu padėkoti savo bičiuliams, skaitytojams ir apybraižų herojams bei jų šeimoms už bendrystę, bendrus darbus ir tarpusavio palaikymą.

Nuoširdžiai tariu ačiū už pateiktas rekomendacijas į kandidatus 2021 m. gauti Lietuvos kultūros ir meno nacionalinę premiją už ilgametį kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną: Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos direktorei p. Loretai Breskienei, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkui p. Gennady Kofman, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešosios bibliotekos direktorei p. Jurgitai Bugailiškienei ir p. Gretai Kėvelaitienei.

Pagarbiai,

istorikė, publicistė Joana Viga Čiplytė.
Panevėžys, 2021 12 31

Tegu Naujieji atneša daug džiųgių akimirkų!

Išsamiau skaitykite čia: https://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/i-lietuvos-nacionalines-kulturos-ir-meno-premijas-pretenduoja-daugiau-kaip-30-kureju pateikė svarstyti 31 kandidatą tapti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais.

Miškininkas Zbignevas Vidugiris (1889 – 1980)

Įdomus ir spalvingas žmonių gyvenimas.

Kad ir Jono Vidugirio (1845 – 1921), sūnaus Silvestro, gyvenusio Panevėžyje. Jonas mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, vėliau mokiniu privačioje vaistinėje. Kiek įgavęs vaistininko žinių išlėkė į Vilnių. Dirbo vaistininko padėjėju ,,Gulbės” vaistinėje, netoli Aušros vartų. To negana. Sužinojęs, kad prie Maskvos universiteto vyksta provizorių padėjėjų kursai, išvyko studijuoti ten.

Sėkmingai baigė, buvo suteikta provizoriaus padėjėjo kvalifikacija. Grįžo į Lietuvą. Linkuvoje (Šiaulių apskritis) nusipirko vaistinę. Dirbo. Sukūrė šeimą. Gimė pirmagimis sūnelis Zbignevas. Likvidavus vaistinę trijų asmenų Jono ir Viktorijos Vidugirių šeima, atvyko gyventi į Panevėžį, į tėvų namus Ramygalos g. Nr. 52.

Taip prasidėjo būsimo miškininko Zbignevo Vidugirio gyvenimas. Ar buvo jo gyvenimas sėkmingas?

Pages: 12345

PROVIZOREI ELENAI MARIJAI PUZINAITEI – 100

Panevėžio miesto viena iš seniausių gatvių – Ramygalos gatvė, turinti savo legendą. Joje kūrėsi ir gyveno ne tik lietuviai, bet ir karaimai, ir žydai, ir rusai. Visi gražiai sutarė. Apie Ramygalos gatvės istoriją pasakojo šios gatvės senbuvė, provizorė Elena Marija Puzinaitė.

Provizorė Elena Puzinaitė. Vilnius, apie 1950

Elena buvo viena iš iniciatorių 2005 metais pastatyti medinį kryžių Ramygalos gatvės gyventojų atminimui, ji buvo projekto globėja atidengiant atminimo lentą pirmajam Panevėžio miesto elektrinės direktoriui Vladui Kličmanui (1886 – 1951), aikštelėje prie jo buvusio gyvenamojo namo Ramygalos gatvėje.

Pages: 123456

Poezijos ir miniatiūrų knyga “Nuojauta”

Panevėžietė istorikė Joana Viga Čiplytė parašė 28 knygas, iš jų 3 poezijos ir miniatiūrų rinkinius.

2009 metais leidykla ,,Homo liber“ išleido ,,Atojauta“, p. 63, iliustracijos Petro Čiplio (kompiuterinė grafika), 2013 metais – ,,Atjauta“, p. 120, iliustracijos Urtės Linos Orlovos (fotografijos iš ciklo ,,Stupkalnis“).

2021-aisiais, prabėgus 8 metams, poezijos mylėtojai sulaukė autorės trečiosios poezijos ir miniatiūrų knygos ,, Nuojauta“. Knyga iliustruota autorės fotografijomis iš ciklo ,,Panevėžio miesto Laisvės aikštė.

Joana Viga Čiplytė. Nuojauta. Poezija. Miniatiūros. Panevėžys: Almakera, 2021, p. 120.

Istorikė, publicistė, poetė Joana Viga Čiplytė gilinasi į savo amžininko pasaulėjautą, kasdienio gyvenimo situacijas, su žmogiška nuojauta kalba apie žmogaus dvasios ir buities problemas.

Menotyrininkė Danutė Marijona Čiplė rašo: ,,Perskaičiau knygą! Įdomus tas kuriančio žmogaus pasaulis ! Žinoma, man labiausiai patiko tos pirmosios miniatiūros. Labai gražios, baltos, tarsi nerealios Panevėžio Laisvės aikštės nuotraukos. Jos užfiksavo tą dar nesuteptą šviežumą ir tą laikiną trapumą. Tai tokios vizijos, labai artimos tavo eilėm. Knyga vientisa ir miela“.

52 Sekundės su kultūra. Joana Viga Čiplytė

Didelė padėka Ingai Kontrimavičiūtei už malonų pokalbį, kuris 2021 m. liepą buvo publikuotas Panevėžio dienraštyje SEKUNDĖ.

“Istorikė Joana Viga Čiplytė jau tris dešimtmečius tyrinėja, ieško, fiksuoja Panevėžio ir jame kūrusių, tarnavusių asmenybių, tautų gyvenimą. Jos knygos garsina Aukštaitijos sostinę Lietuvoje, Europoje, Izraelyje, jų rastume netgi JAV Kongreso, Stanfordo universiteto, Šveicarijos nacionalinėje bibliotekose. Už meilę ir darbą Panevėžiui J. V. Čiplytė įvertinta Metų panevėžiečio vardu, o pernai jai suteikta Kultūros ir meno premija.

Smalsumas, atkaklumas ir drąsa panevėžietę yra nuvedę ne tik ten, kur istorikams įprasta lankytis, – archyvus ir bibliotekas. Rinkdama medžiagą knygai, J. V. Čiplytė dar tuomet, kai Lietuva tik žengė į nepriklausomybę, vartė slaptus dokumentus akylai prižiūrima sovietų saugumiečių. Ir vis dėlto kadaise jaunos panelės svajose buvo studijuoti ne istoriją.

Pages: 123456