1965 metais baigė 5 vidurinę mokyklą (abu baigėme sėkmingai). Nedelsiant, sukakus šaukiamajam amžiui buvo pašauktas į Sovietinę armiją /vienerius metus dirbo Ekrano gamykloje. Kuo? Darbininku? Atvežtus naujokus į Vilnių pėstute vedė į Karinį komisariatą (dabar Krašto apsaugos ministerija). Sutikau brolį ir Vilniaus gatvėmis ėjome šalia vienas kito, karininkai nebarė ir nedraudė, nes aš buvau vienintelė palydovė. Kaip šiandien matau didelį pulką jaunuolių iš provincijos einančiu Vilniaus gatve. Prastais rūbais apsirengę, liūdnais veidais…O aš einu su broliu dvyniu… Jis taip pat prastais rūbeliais, ištįsęs … Atsisveikinome. Vėliau parašė laišką, pateko į tankistų būrį, yra Dobilėje, Latvija.
Du draugai kareivėliai. Iš dešinės Jonas Čiplys. Latvija, Dobile, 1966 08 11
Su sese Danute nutarėme važiuoti iš Vilniaus į Rygą ir iš ten pasiekti karinį miestelį ir prašyti leidimą susitikti su broliu Jonu. Pasiilgome, tiesa? Ką vežti? Ar reikia dovanų viršininkams? Svarstėme, kai ką klausėme patarimų…Nutarėme vežti tris butelius ,,Palangos“, ,,Dainavos“ ir dar kokio kito gėrimo. Valgio – berods nevežėme. Tai buvo pirmas važiavimas su sese Danute. Laimingai atvažiavome. Karinio miestelio budinčio prašėme pakviesti eilinį karį Joną Čiplį. Budinčiajam atidavėme dovaną. Priėmė ir sakė palaukite. Matome, asfaltuotu taku einantį kareiviškais rūbais brolį. Jaudulys ir džiaugsmas. Apie ką kalbėti? Pasivaikščioti miestelio gatve neleido, tik prie vartų kalbėti. Pasimatymas truko gal 10 – gal 15 minučių. Palinkėjome sveikatos ir geros tarnybos, prašiau, kad man rašytų laiškus.
Ilgai negavau žinutės. Tik po karinės tarnybos, prabėgus trims metams, brolis Jonas netikėtai, niekam nepranešęs grįžo į namus. Nustebau pamačiusi gražų kareivį, brolį Joną. Karinė uniforma jam tiko, ant švarko pečiu styrojo seržanto antpečiai… paspaudėme rankas, džiaugėmės. Tą dieną, berods lapkričio mėn. pirmadienį, broliui pasakiau, dabar aš šį vakarą bėgu į Muzikos mokyklą klausyti kamerinės muzikos… ir palikau jį vieną namuose… Kur buvo brolis Petras? Kur buvo tėtis? Atleisk, brolau, padariau klaidą, turėjau tau valgyti padaryti, pasidžiaugti atvežtomis dovanomis, išklausyti pasakojimų…o aš išlėkiau kamerinės muzikos koncerto klausyti…