Panemunėlis – мažoji Lietuvos kultūros sostinė

Lietuvos mažosios kultūros sostinės titulas teikiamas nuo 2015-ųjų metų siekiant regionams suteikti galimybę stiprinti kultūros tradicijas, profesionalaus meno sklaidą, plėsti turizmą, paskatinti naujas kūrybines iniciatyvas ir kt.  

2022 –aisiais ,,Lietuvos mažosios kultūros sostinės“ titulą laimėjo devyni miesteliai, tarp jų: Anykščių r. – Kavarskas, Raseinių r. – Nemakščiai, Plungės r. – Alsėdžiai, Panevėžio apskrities, Rokiškio r. – Panemunėlio bendruomenė.

Panemunėlis – 2022-ųjų metų mažoji Lietuvos kultūros sostinė. Ta ypatinga proga 2022 m. kovo 11 dieną vyko šio krašto ir Lietuvos kultūrai bei istorinei atminčiai svarbi konferencija „Panemunėlio kraštas vienas iš svarbiausių tautinio ir religinio sąjūdžio židinių Lietuvoje XIX a. pab.-XX a. pr.“ (konferencijos kuratorė – istorikė Violeta  Aleknienė).

Pasidalinsiu mintimis iš šios konferencijos.  

2022 – uosius pasitinkant

Pasitinkant 2022-uosius metus noriu padėkoti savo bičiuliams, skaitytojams ir apybraižų herojams bei jų šeimoms už bendrystę, bendrus darbus ir tarpusavio palaikymą.

Nuoširdžiai tariu ačiū už pateiktas rekomendacijas į kandidatus 2021 m. gauti Lietuvos kultūros ir meno nacionalinę premiją už ilgametį kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną: Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos direktorei p. Loretai Breskienei, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkui p. Gennady Kofman, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešosios bibliotekos direktorei p. Jurgitai Bugailiškienei ir p. Gretai Kėvelaitienei.


Pagarbiai,

istorikė, publicistė Joana Viga Čiplytė.
Panevėžys, 2021 12 31

Tegu Naujieji atneša daug džiųgių akimirkų!

Išsamiau skaitykite čia: https://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/i-lietuvos-nacionalines-kulturos-ir-meno-premijas-pretenduoja-daugiau-kaip-30-kurejupateikė svarstyti 31 kandidatą tapti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais.

MIŠKININKAS ZBIGNEVAS VIDUGIRIS (1889 – 1980)

Įdomus  ir spalvingas žmonių gyvenimas.

Kad ir  Jono Vidugirio (1845 – 1921), sūnaus Silvestro, gyvenusio Panevėžyje. Jonas mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, vėliau mokiniu privačioje vaistinėje. Kiek įgavęs vaistininko žinių išlėkė į Vilnių. Dirbo vaistininko padėjėju ,,Gulbės” vaistinėje, netoli Aušros vartų. To negana. Sužinojęs, kad prie Maskvos universiteto  vyksta provizorių padėjėjų kursai, išvyko studijuoti ten.

Zbignevas Vidugiris. Panevėžys,1935

Sėkmingai baigė, buvo suteikta provizoriaus padėjėjo kvalifikacija. Grįžo į Lietuvą. Linkuvoje (Šiaulių apskritis) nusipirko vaistinę. Dirbo. Sukūrė šeimą. Gimė pirmagimis sūnelis Zbignevas. Likvidavus vaistinę trijų asmenų  Jono ir  Viktorijos Vidugirių šeima, atvyko gyventi į Panevėžį, į tėvų namus Ramygalos g. Nr. 52.

Taip prasidėjo būsimo miškininko Zbignevo Vidugirio gyvenimas. Ar buvo jo gyvenimas sėkmingas?

PROVIZOREI ELENAI MARIJAI PUZINAITEI – 100

Panevėžio miesto viena iš seniausių gatvių – Ramygalos gatvė, turinti savo legendą. Joje kūrėsi ir gyveno ne tik lietuviai, bet ir karaimai, ir žydai, ir rusai. Visi gražiai sutarė. Apie Ramygalos gatvės istoriją pasakojo šios gatvės senbuvė, provizorė Elena Marija Puzinaitė.

Provizorė Elena Puzinaitė. Vilnius, apie 1950

Elena buvo viena iš iniciatorių 2005 metais pastatyti medinį  kryžių Ramygalos gatvės gyventojų atminimui, ji buvo projekto globėja atidengiant atminimo lentą pirmajam Panevėžio miesto elektrinės direktoriui Vladui Kličmanui (1886 – 1951),  aikštelėje prie jo buvusio gyvenamojo namo Ramygalos gatvėje.

Medicinos profesorei Aldonai Lillian Balčytei – Baltch Gravrogkas – 95

Pranešimas skirtas Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos organizuojamai konferencijai

Medicinos prof. dr. Aldona Lillian Balčytė – Baltch  gimė 1926 metų birželio 25 d.  JAV emigrantų iš Panevėžio  Julijos ir Antano Balčių šeimoje. Gyveno  ir mokėsi Amerikoje ir Lietuvoje -Panevėžyje, Vilniuje, vėliau su tėvais vėl išvyko į JAV, gyveno Binghamtono mieste, Niujorko valstija (NY, Binghamton).

prof. Aldona Lillian Baltch – Gravrogkas

Mokslininkė profesinę karjerą pasiekė baigusi medicinos mokslus JAV.  Ji savo mokslo tiriamąją veiklą apibūdino kaip darbą su baltaisiais kraujo kūneliais ir bakterijomis, norint sužinoti, kaip antibiotikai padeda nugalėti infekcijas. Ji parašė per 200 mokslinių darbų, buvo jų autorė ar bendraautorė. Medicinos mokslų daktarė  ilgus metus vadovavo pačios įkurtoje infekcinių ligų (nuo 1972) laboratorijai.

Poezijos ir miniatiūrų knyga “Nuojauta”

Panevėžietė istorikė Joana Viga Čiplytė parašė 28 knygas, iš jų 3 poezijos ir miniatiūrų rinkinius.

2009 metais leidykla ,,Homo liber“ išleido ,,Atojauta“, p. 63, iliustracijos Petro Čiplio (kompiuterinė grafika), 2013 metais – ,,Atjauta“, p. 120, iliustracijos Urtės Linos Orlovos (fotografijos iš ciklo ,,Stupkalnis“).

2021-aisiais, prabėgus 8 metams, poezijos mylėtojai sulaukė autorės trečiosios poezijos ir miniatiūrų knygos ,, Nuojauta“. Knyga iliustruota autorės fotografijomis iš ciklo ,,Panevėžio miesto Laisvės aikštė.

Joana Viga Čiplytė. Nuojauta. Poezija. Miniatiūros. Panevėžys: Almakera, 2021, p. 120.

Istorikė, publicistė, poetė  Joana Viga Čiplytė  gilinasi į savo amžininko pasaulėjautą, kasdienio gyvenimo situacijas, su žmogiška nuojauta kalba apie žmogaus dvasios ir buities problemas.

Menotyrininkė Danutė Marijona Čiplė rašo: ,,Perskaičiau knygą! Įdomus tas kuriančio žmogaus pasaulis ! Žinoma, man labiausiai patiko tos pirmosios miniatiūros. Labai gražios, baltos, tarsi nerealios Panevėžio Laisvės aikštės nuotraukos. Jos užfiksavo tą dar nesuteptą  šviežumą ir tą laikiną trapumą. Tai tokios vizijos, labai artimos tavo eilėm. Knyga vientisa ir miela“.

52 Sekundės su kultūra. Joana Viga Čiplytė

Didelė padėka Ingai Kontrimavičiūtei už malonų pokalbį, kuris 2021 m. liepą buvo publikuotas Panevėžio dienraštyje SEKUNDĖ.

“Istorikė Joana Viga Čiplytė jau tris dešimtmečius tyrinėja, ieško, fiksuoja Panevėžio ir jame kūrusių, tarnavusių asmenybių, tautų gyvenimą. Jos knygos garsina Aukštaitijos sostinę Lietuvoje, Europoje, Izraelyje, jų rastume netgi JAV Kongreso, Stanfordo universiteto, Šveicarijos nacionalinėje bibliotekose. Už meilę ir darbą Panevėžiui J. V. Čiplytė įvertinta Metų panevėžiečio vardu, o pernai jai suteikta Kultūros ir meno premija.

G.Kartano nuotr.

Smalsumas, atkaklumas ir drąsa panevėžietę yra nuvedę ne tik ten, kur istorikams įprasta lankytis, – archyvus ir bibliotekas. Rinkdama medžiagą knygai, J. V. Čiplytė dar tuomet, kai Lietuva tik žengė į nepriklausomybę, vartė slaptus dokumentus akylai prižiūrima sovietų saugumiečių. Ir vis dėlto kadaise jaunos panelės svajose buvo studijuoti ne istoriją.

Prie Vigos knygų lentynos

2021 metų žurnalo ,,Moteris” vasario mėn. redakcija kviečia užsukti į svetainę ir susipažinti su istorikės Joanos Vigos Čiplytės išleistomis knygomis (p. 128–132).

Vigos knygų lentynoje –  28 knygos, išleistos 1997 – 2020 metais. Dauguma jų – istorinio turinio, tačiau prie jų nedrąsiai glaudžiasi du poezijos ir miniatiūrų rinkiniai: ,,Atjauta” ir ,,Atojauta”.

Straipsnio idėja kilni – pirmą kartą žurnale ,,Moteris” visuomenei  pristatyti daugiabraunę, daugiašakę istorikės kūrybą, pradedant nuo pirmosios sudarytos knygos, skirtos kunigo dramatutgo Kazimiero Čiplio-Vijūno gyvenimo ir kūrybos sklaidai visuomenėje. Tragiškas kunigo likimas, 1949 metais ištremtas į Sibiro kalėjimus, o po metų – kelionė į amžinybę. 1997 metais buvo išleista knyga, skirta K.Čiplio-Vijūno 100 –sioms gimimo metinėms pažymėti.

Pulkininkas leitenantas Juozas Papečkys

Juozas Papečkys gimė 1889 metų gruodžio 20 d. Marijampolės apskr., Puskepurių kaime, ūkininko šeimoje. 1910 metais baigęs Marijampolės gimnaziją, įstojo į Maskvos universiteto Teisės fakultetą. Studijas baigė 1916 metais, įgydamas antro laipsnio juristo diplomą.

Dėl prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo, Rusijos revoliucijos, Juozas buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Mokėsi Aleksejaus karo mokykloje, tarnavo pėstininkų pulke. Laisvalaikiu dirbo Maskvos lietuvių tremtinių komitete juriskonsulu. Rašė poeziją. 1917 metais slapyvardžiu Juozas Rainis išleido poezijos knygą ,,Eilės – dainos“, JAV, Bostonas, 1917.

Knyga, skirta Juozui Papečkiui

2020 metais parengta J.V.Čiplytės knyga, skirta Juozo Papečkio 131-osioms gimimo metinėms, atskleidžia pulkininko leitenanto Juozo Papečkio asmenybę ir jo veiklos reikšmę Lietuvos istorijoje.

Pulkininkas leitenantas Juozas Papečkys liks amžiams įrašytas į Lietuvos istorijos puslapius kaip Nepriklausomos Lietuvos karininkas, Lietuvos krašto apsaugos ministras, valstybės gynėjo kalbos, pasakytos Armijos teismo posėdyje POW byloje, autorius, juristas, formavęs Lietuvos karo teisės pagrindus, Valstybės Tarybos narys, žmogus, kuris ir tremtyje neatsisakė pagrindinių savo vertybių ir idealų.

Juozo Papečkio gyvenimo gija nutrūko tragiškai. NKVD nuosprendžiu sušaudytas 1942 metų lapkričio 4 d. Sverdlovsko (dabar Jekaterinburgas) kalėjime. Jam buvo 52-eji metai.

Jei ieškote daugiau informacijos apie Juozą Papečkį, maloniai kviečiame kreiptis į knygos autorę J.V.Čiplytę.