Dalinuosi šioje svetainėje savo poezija iš 4 knygų, publikuotų 2009-2023 metais.
Poezija – lyg skambanti muzika be poilsio valandų. Ją girdžiu miesto gatvės triukšme, šlamančio miško tankmėje, žydinčių gėlių kvapuose. Gimsta žodžiai, vaizdai, jausmai… imu ir rašau.
Festivalis „Panevėžio literatūrinė žiema 2016“ – Panevėžio krašto poetų skaitymai, savo poeziją skaito sesuo Joana Viga Čiplytė ir brolis Petras Čiplys.
Tėvo namas
Mano tėvo namo stogas linais klotas…/Žiūriu – Arūnas Spraunius linus peša nuo stogo…/peša, kedena, linus ant dirvono meta…/baru, tu neliesk, tavęs nieks neprašė…/ Arūnas negirdi…/ištaršytus linus ant žemės meta…/.
Šaltinis
Pasilenkiu prie skaidraus šaltinio vandens./ Drėgna dešine ranka braukiu per veidą./ Braukiu vis, braukiu…/Nuo rankos pradeda lašėti vanduo – pienas./ Baltas skystis srove bėga mano veidu…/.
Bedarbystė
Bibliotekoje jaunuolis kalba telefonu – aš, Izidorius Jakaitis, man 27 metai. Pagal skelbimą laikraštyje siūlau tau darbą – rinkti sraiges. Mokėsiu vieną litą už sraigių vieną kilogramą./…Jaunuolis šaukia: – Ką, nesutinki?/ Tai kam laikraštyje skelbi, kad ieškai darbo?/.
Slauga
Sūnus slaugo seną sergančią motiną./ Klausiu: kas jai skauda?/ Niekas – Alzheimerio liga./ Duodu migdomųjų./ Miega/.
Skyrybos
Matyt, per silpna buvau, sulaužiau duotus bažnyčioje įžadus…/.
Muzika, šokiai, aplinka puiki. Tu verki?/.
Naktis, žvaigždės, viena sėdi ąžuole. Ką jauti?/.
Sutinku – šypsaisi. Mano mintis skaitai. Ką širdis sako?/.
Juoda, balta. Šilta, šalta. Ar aišku?/.
Natiurmortas
Iš surinktų daiktų sukursiu natiurmortą./ Jis bus gražus, draugams dovanosiu./ Vėl rinksiu daiktus, kursiu natiurmortus./ Draugams dovanosiu./ Taip dienos bėgs – rinksiu, kursiu, dovanosiu/.
Gyvenimo spalvos
Gražios spalvos – raudona, balta, geltona./ Nudažysiu namą – raudonai, baltai, geltonai./ Žydės gėlės – baltos, gelsvos, raudonos./ Mano vaikai bėgios po sodą aprengti gelsvais, raudonais, baltais drabužėliais./ O aš – vaikščiosiu jaudai apsirengus, kad žemę tvirčiau jausčiau po kojomis/.
Draugės
Turėjau draugę./ Ji supažindino su savo drauge./ Turėjau dvi drauges./ Pastaroji supažindino su savo drauge./ Turėjau tris drauges./ Pirmoji buvo šviesiaplaukė./ Antroji – didžiavosi kaštono spalvos plaukais./ Trečioji – nešiojo peruką./ Po sunkios galvos operacijos plaukai neataugo/.
Valytojos kvalifikacija
Poliklinikoje jauna moteris prie moterų ligų kabineto./ – Mane pas gydytoją siuntė darbo birža./ Septynis mėnesius lankiau valytojų kursus./ Dar dvi savaites atlikau praktiką./ Moters veidas/ įraudęs, nerimas akyse./ – Kokia nesąmonė, ką aš nemokėsiu dulkių valyti?/ Tik pagalvok, trys šluostės: grindims, baldams, langams…/ O kodėl aš turiu eiti pas ginekologą?/.
Kurorte bus lietus
Pajūriu eina vaikinas,/ nešinas mėlynu lagaminėliu…/Eina liūdnas, sunkiai kojas vilkdamas smėliu…/Kalbinu: – Karšta diena, pavargai?/. Vaikinas nužvelgė mane ir sako: /- Šiandien penkiolika kilometrų smėliu nuėjau/ įveikiau…/Pardaviau poilsiautojams aštuoniasdešimt čeburekų./ Klausiu: – o kiek uždirbsi?/ – Vieną litą moka už parduotą čebureką…/ Nuo rytdienos prasidės lietus/ Į namus važiuosiu…/.
Arklio obuoliai
Uždedu arkliui apynarsį./ Vedu iš lauko namo…/ Iš kvapo jaučiu – arklio obuoliai krenta…/ Žvilgteriu – obuoliai sidabro luitais virsta…/ Arklys iškėlęs galvą žvengia…/ Spartina žingsnį…/
Rytas
Ankstyvas rytas./ Pulkelis merginų skuba į mokyklą./Viena iš jų ištiesia delną su mažomis tabletėlėmis ir linksmai šūkteli: – imkite, mergaitės/ tai šiandien būsim linksmos!/ O kuri mergina nenori būti linksma?/.
Nuskriaudęs, apšmeižęs, kerštavęs žmogus – ar sugebės atleisti, atsiprašyti?/.
Konfliktų grėsmė didėja. Ar sugebėsime laiku uždaryti konfliktų grėsmę?/.
Emocijos, neapykanta, jausmų aštrumas…/Bendravimo norma?/.
Saviems nepakeliamas…, /Svetimiems – dėk prie širdies…/.
Vienoje lovoje – trise…/Vyras, žmona, šuo…/ Šeimos krizė?/.
Obuoliai – kaip moterys, kur laikai – tuo ir kvepia…/.
Medis
Išauginau medį./ Vaisių neveda…/ Paukšteliai čiulba medžio šakose/.
Diena
Balta diena/ Pilka diena/ Saulėta diena/. Juoda naktis/ Žvaigždėta naktis/ Sielvarto naktis/. Ryte prabudau – Saulė teka/.
Šeima
Jauna mama guodžiasi: – Pavargstu, naktimis nemiegu/ dūstu, kol pasiekiu butą penktame aukšte…/Sakau, pailsėkite, eikite į gamtą, išleiskite blogas emocijas, parėkaukite miške…/ O, taip, – pagyvėjusi sako moteris, – aš ir namuose rėkiu, rėkiu ant pirmokėlio/ mane jis nervina, neklauso…/.
Dailininkė
Sutikta dailininkė: – COVID -19 paskatino kurti tai, ko niekada nedarėme – aš muzikuoju, o vyras knygas rašo/.
Išpažintis
Santuoka ilgametė: nepavyduliavau,/ mačiau – gauna daug gėlių,/ žinojau – turi daug gerbėjų…/. Nuo tolo stovėjau, stebėjau,/ žinojau – jį, savo vyrą, geriau suprantu ir pažįstu, buvau rami…/ Jis ilgesį paliko/.
Rašytojas
Rašytojo įkvėpimo šaltinis: – lauko kavinės staliukas/ rankoje tušinukas/ atverstas langeliais sąsiuvinis/ ir dvi skardinės gėrimo…/.
Sūnus palydėjo mamą į kirpyklą./ Apkirps, sušukus plaukus…/. Kirpėjai sako: – Mamą atgal nuvešiu į slaugos ligoninę/ ir aš tuoj grįšiu apsikirpti./ Lėksiu į Prahą, į Prahą, į Prahą/.
Tyla, gūsis…/Regiu bėgantį laiką/.
Rytas./ mažiukas virpūnėlis voriukas ant voratinklinio šilko siūlo supas…/.
Rytmetis
Rytmetis./Gegutė: – Kukū, kukū, kukū…/Atsakau: – Pinigų turiu, pinigų turiu…/ Gegutė šaukia: – Iš Afrikos atskridau, svetimo paukščio lizdelio ieškau../ Kukū, kukū, kukū /.
Parkas, sudžiūvę medžių lapai kadrilį šoka/.
Ūbauja vėjas medžių šakose/.
Ši man, ši man, ši man, ši man…/ankstų rytą paukštelis gieda./Vasara, birželio pradžia/.
Graudu, ir knygos sensta…/.
Patarimas
Filosofo patarimas: Iš praeities paimki ugnį, o ne pelenus…/.
Diplomatinėje tarnyboje sentimentams vietos nėra…/.
Ar tiesa, mūsų užuojautos galia/ susijusi su mūsų simpatijomis/ ar antipatijomis?/.
Ar tiesa, nuomonė – tik trumpalaikis be atsakomybės pareiškimas?/.
Ar tiesa, pataikavimą ir vergišką nuolankumą renkasi nebrandūs žmonės?/.
LAISVĖ UKRAINAI
Aušta rytas/ rūko pataluos…/Įklimpau į sniego pusnį…/jaučiu – geležiniai batai žemę mindo/.
Karas, karas. Girdžiu Edvardo Munchʹo ,,Šauksmą“: – Kur vaikai?/ Kur mūsų vaikai?/ Nukautų kareivėlių kūnai žemėje guli/.
Pavasaris, gėlės žydi/.Galingos raketos dangų raižo, raižo…/ Gandrai vaikų neatneš…/ Daktare AiʹSkauda, kada išrašysi taikos receptą?/.
2022 04 24
Ar tiesa, tarp skausmo ir kentėjimo yra skirtumas?/.
Ar tiesa, žmogus pykdamas išreiškia savo baimę, pavydą, vienatvę, nesaugumą?/.
Ar tiesa, draugystę pakeičia išdavystė, išmintį – klaida, tobulumą – yda?/.
Laisvės aikštė
Laisvės aikštėje sutikta moteris klausė: – Kur rasti Spirito fabriką?/ Į Panevėžį atvykau/ po penkiasdešimties metų./ – Fabriko nėra, – sakau/ su žeme sulygintas…/ Gal Tamsta dirbote fabrike?/ Mieles gaminote ar spiritą pilstėte?/ Moteris patylėjusi klausė: – Ar atsimenate direktorių/ tokį mažo ūgio su barzdele?/ O, jis įkliuvo…sugavo vagiant spiritą/.
Ruduo
Po šalnos medžių lapai/ bičių vaško spalva nusidažė/.
Gatvėje sutikau bičiulį/ Jis šypsojosi/ Buvau liūdna/ Tylėjau/.
Pasak Bronės Buivydaitės – toks ir gyvenimas, / kaip muselės vėlyvą rudenį…/ Kol saulutė tai dar birbiu,/ o šaltelis spustelės, / ir pasibaigs muzika/.