Lietuvos žydai užima išskirtinę vietą kitų tautinių mažumų kontekste. Daug kartų patyrę terorą, iškentę marą, 1941 metų holokaustą, 50 metų kultūrinį ir dvasinį genocidą, žydai, nors ir netekę 94 procentų savo tautiečių, vėl atgyja. Jie kalba apie save, apie juos kalba visas pasaulis.
Šioje knygoje Lietuvos žydų istorijos kontekste plačiau rašoma apie Panevėžio krašto žydų gyvenimą, kultūrą, švietimą, verslą, 1941 metų tragedijos įvykius ir kt. remiantis gausia literatūra, archyvine medžiaga. Spausdinami Panevėžio žydų tragedijos liudininkės Janinos Tumelytės-Damaševičienės atsiminimai. Publikuojamos nuotraukos – iš Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko Genanady Kofman asmeninio archyvo, Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių.
Panevėžys iki Antrojo pasaulinio karo iš kitų Lietuvos miestelių išsiskyrė dvasine kultūra. Prie Panevėžio vyrų gimnazijos (dabar Panevėžio J. Balčikonio gimnazija) veikė garsioji ,,Meno kuopa“. Čia gimnazistus lavino žymūs to meto meno kūrėjai: skulptorius Juozas Zikaras, muzikas Mykolas Karka, rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kalbininkas Juozas Balčikonis ir daugelis kitų pedagogų.
Panevėžyje veikė visame pasaulyje garsi žydų dvasinė mokykla Ješiva, kurioje mokėsi iš Lietuvos ir iš Europos miestų atvykę jaunuoliai. Didelį kultūrinį pėdsaką paliko mieste gyvenęs ir dirbęs Panevėžio vyskupijos kurijos vyskupas J.E. Kazimieras Paltarokas bei žydų bendruomenės rabinas Josifas Kahanemanas.
Tad neatsitiktinai Panevėžys, kaip aukštos dvasinės kultūros miestas, buvo vadinamas Mažąja Jeruzale.
Apybraiža parengta 2019 m.
