ASMENYBĖS

2026 metų balandžio mėn. 18 d. 13.00 val. į miesto aikštę, o vėliau ir į Ramygalos kultūros centrą (RKC) rinkosi miesto gyventojai ir svečiai. Kas pėsti, kas važiuoti sugužėjo į kraštiečio skulptoriaus Kazimiero Kisielio 100-ojo gimtadienio iškilmingą minėjimą.

Įžanginį žodį tarė Kazimiero Kisielio dukterėčia, mokytoja  Virginija Milaševičienė. Mintimis apie išleistą knygą ,,Kazimieras Kisielis. Skulptorius“ pasidalijo šios monografijos autorė istorikė, publicistė Joana Viga Čiplytė.

Renginyje dalyvavo ir renginio dalyvius sveikino Panevėžio raj. meras Antanas Pocius, pabrėždamas, kad iškilių kraštiečių atmintis yra svarbu ir reikšminga – taip išlaikoma ryšys tarp senosios ir jaunosios kartų.

Ramygalos kultūros centro specialistės parengė literatūrinę – muzikinę kompoziciją ,,Išsipildymas“. Dalyvavo gausus būrys atlikėjų – gimnazistai, bibliotekos darbuotoja, mokytojai. Renginį vedė RKC direktorė Loreta Kubiliūnienė.

Šventėje dalyvavo skulptoriaus Kazimiero Kisielio žmona Irena, dukra Vilija su šeima, K. Kisielio genties žmonės.

Renginio metu savo įspūdžiais, atsiminimais dalinosi monografijos dailininkė Loreta Uzdraitė su vyru, Ramygalos gimnazijos direktorius  Algis Adašiūnas, muziejaus vadovė mokytoja Asta Žemkauskienė, bibliotekos specialistė Marytė Čeponienė, gimnazistų tėveliai ir kiti svečiai.

Renginio pabaigoje miestelėnai atsistoję ilgai, ilgai plojo dvidešimties vaidintojų kolektyvui už įspūdingą vaidinimą, dėkojo scenarijaus autorei ir režisierei Audronei Povilonienei.

Fotomenininkas Gintaras Lukoševičius nuotraukose įamžino šventinę nuotaiką, įsimintinas akimirkas.

,,KAZIMIERAS KISIELIS. Skulptorius” knygos autorė – istorikė, publicistė, Panevėžio miesto kultūros ir meno premijos laureatė, Lietuvos Respublikos Seimo įsteigto Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio ,,Tarnaukite Lietuvai” laureatė, 2023 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos nominantė, 2025 m.

Šioje – pirmojoje – knygoje kalbama apie skulptoriaus Kazimiero Kisielio (1926 – 2014) gyvenimą ir kūrybą, sukurtus darbus nuo 1952 iki 2014 metų. Pateikiama menininko biografija, plačiai aprašomas gyvenimas gimtinėje Išlaužų kaime (Panevėžio raj.), mokslo metai Ramygalos gimnazijoje, Panevėžyje – Mokytojų seminarijoje ir rež. Juozo Miltinio teatro studijoje, skulptūros  studijos Kaune ir Vilniuje.

Skulptoriaus dekoratyvinės skulptūros ,,Žvejas” Klaipėdoje, ,,Žemė – Motina_-  Taika” Panevėžyje, ,,Džiaugsmas” Vilniuje tapo šių miestų vizitinėmis kortelėmis. Kovoms už laisvę atminti sukurti monumentai Ramygaloje, Šilalėje, Panemunėje, Rokiškio raj. Skulptoriaus K.Kisielio kūrybinė veikla įvertinta – 2006 metais suteiktas Panevėžio rajono Garbės piliečio vardas.

Joanos Vigos Čiplytės knyga ,,KAZIMIERAS KISIELIS. Skulptorius” yra rašytinis paminklas skulptoriaus gyvenimui ir kūrybai atminti ir pagerbti menininko atminimą 100-ojo gimtadienio proga.

Kviečiame prisidėti prie knygos apie Kazimierą Kisielį leidimo! Norinčius sužinoti plačiau apie planuojamą išleisti knygą, prašome susisiekti su knygos autore Joana Viga Čiplyte.

Panevėžio rajono garbės pilietis skulptorius Kazimieras Kisielis (1926– 2014)  buvo menininkas, kuris ne tik kūrė, bet ir gilinosi į žmogaus prigimtį, jo vidinį pasaulį, jo kovą su išoriniais aplinkos iššūkiais. Skulptoriaus kūriniai kupini emocinio gilumo, atspindintys lietuvių kultūros ir istorijos aspektus. Tai darbai, kurie įprasmina, aukština universalias vertybes –  motinystę, žmogaus kovą su savimi ir pasauliu. Jo skulptūros kalba apie lietuvių tautos jausmus, apie gyvenimo sunkumus, tautos kovas už Nepriklausomybę ir laisvę, išsaugant kolektyvinę atmintį, partizanų kovą. Kūriniams būdingas grožis, kuris išlieka visose gyvenimo peripetijose.

XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje K. Kisielis pradėjo savo kūrybos kelią. Tuomet meno kūriniai buvo siejami su politine ideologija ir kontrole. ATLAIKĖ. Turėjo tvirtą stuburą. Jo kūryba atspindi tiek menines, tiek filosofines žmogaus egzistencijos idėjas, laiko tėkmę ir skausmą. Jo skulptūros, įsigėrusios emocijų, dinamiškumo ir formų įtampos, suteikia žiūrovui galimybę mąstyti, išjausti žmogaus santykį su supančiu pasauliu kūnu ir siela. Menininkas nuolat gilinosi ir ieškojo pusiausvyros tarp individualumo ir jį supančios visuomenės, tarp kūno formų ir jausmų, tarp tvirtumo ir skausmingo trapumo, provokavo žiūrovą mąstyti, kas yra tikra, amžina žmogaus egzistencijoje.