Tačiau už kiekvieno tokio darbo slypi žmogus, jo gyvenimas, laikmetis, išgyvenimai ir vidinė kova. Būtent apie tai savo naujausioje knygoje pasakoja panevėžietė istorikė, publicistė, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio ,,Tarnaukite Lietuvai“ laureatė Joana Viga Čiplytė, išleidusi monografiją apie vieną ryškiausių Lietuvos monumentaliosios skulptūros kūrėjų – Panevėžio rajono garbės pilietį Kazimierą Kisielį (1926–2014).
Tai buvo menininkas, kuris ne tik kūrė, bet ir gilinosi į žmogaus prigimtį, jo vidinį pasaulį, jo kovą su išoriniais aplinkos iššūkiais.
Pasak istorikės, ši knyga – daugelį metų brandintas darbas, pareikalavęs ne tik istorinio kruopštumo, bet ir asmeninio ryšio su pasakojama tema.
„2003 metais pirmą sykį akis į akį susitikau su Kazimieru Kisieliu. Tada jam pasakiau: noriu apie jus rašyti knygą, nes dar niekas nėra parašęs. Paspaudėme rankas. Ir tik po dvidešimties metų ta knyga išėjo“, – prisiminė autorė.
Kaip pasakoja J. V. Čiplytė, pirmasis impulsas domėtis skulptoriumi kilo ne vien iš profesinio smalsumo.
Autorę ir menininką siejo tolimi giminystės ryšiai.
„Liaudyje yra toks posakis – dešimtas vanduo nuo kisieliaus. O čia tikra pavardė – ne kisielius, o Kisielis. Mano močiutė buvo Kiselytė, iš to paties Išlaužų kaimo. Sakau, gal trečios ar ketvirtos kartos giminystė, bet ji yra“, – šypsojosi pašnekovė.
Vis dėlto vien giminystės ryšio būtų neužtekę. Autorė pabrėžia, kad ją pirmiausia sužavėjo menininko asmenybė ir kūrybos mastas.
Pasak jos, K. Kisielis – vienas tų kūrėjų, kurie formavo Lietuvos miestų veidą, tačiau ilgą laiką buvo tarsi šešėlyje – jo darbai buvo žinomi, o pats autorius plačiajai visuomenei liko menkai pažįstamas.
„Aš supratau, kad apie jį nėra rimtos knygos. Buvo lankstinukų, mažų iliustracinių knygelių jubiliejų progomis, bet ne monografija. Norėjosi padaryti tikrą darbą – tokį, kuris liktų“, – sakė ji.
Gyvenimas, perskeltas istorijos
Knygoje autorė daug dėmesio skiria ne tik skulptoriaus kūrybai, bet ir istoriniam kontekstui.
K. Kisielio gyvenimas sutapo su dramatiškiausiais Lietuvos istorijos etapais. Jis gimė dar nepriklausomoje Lietuvoje, 1926 metais. Vaikystę praleido kaime, augo katalikiškoje šeimoje, o paauglystėje susidūrė su karo ir okupacijų realybe.