Vaistininko Juozo Zaborsko šeima draugavo su advokato Česlovo Petruškevičiaus šeima. Jo gražuolė žmona, ukrainietė Ana Ivanovna tapo ponios Kamilijos Zaborskienės mylimiausia, geriausia drauge. Advokato keturi vaikai – dvi dukros ir du sūnūs mokėsi gimnazijoje, buvo skautai. Ši šeima buvo tikra lietuviška šeima.
Vandutė, kaimynės mokytojos Valės Makauskaitės paruošta ruošėsi stojamiesiems egzaminams į Mergaičių gimnaziją. Greit ūgtelėjo mergaitė. Atėjo metas ruoštis į gimnaziją. Tai buvo 1933-ji metai.
Vanda Zaborskaitė atsiminimuose rašo, kad ji su broliuku Jonu anksti išmoko knygeles skaityti lietuvių ir rusų kalba, patiko stebuklingos pasakos apie gyvūnus, paukštelius. Skaitė mergaitėms skirtą literatūrą, vėliau – suaugusiems literatūrą. Panelės Elžbietos Juodinskaitės bibliotekoje (įsteigta 1921) jautėsi lyg namuose – tiek knygų, tiek daug ir įvairių žurnalų, laikraščių, tik skaityk ir skaityk…Ir skaitė. Vėliau rašys, kad ,,baigdama gimnaziją, jau gerai pažinojau visą Nepriklausomybės laikų periodiką, literatūrinį ir kultūrinį gyvenimą. Jau gal šeštoje klasėje buvau apsisprendusi studijuoti lituanistiką. Palaimingos valandos, kai pasinerdavau į man be galo įdomų knygų, kultūros pasaulį. Ilgainiui jis plėtėsi, įvairėjo, gilėjo – tai yra savaime suprantama, ypač turint mintyje pasirinktąją studijų ir profesinio darbo kryptį“ (Ten. pat, p. 79).
Laikas grįžti į Panevėžio valstybinę mergaičių gimnaziją, naujus ir jaukius balto mūro, dideliais langais, šviesius rūmus (pastatytus 1932 ) Smėlynės gatvėje.
Vanda Zaborskaitė Mergaičių gimnazijoje mokėsi nuo 1933 iki 1940 metų. 1941 metų birželio mėnesį Vandai brandos Atestatą įteikė Panevėžio I –osios vidurinės mokyklos atstovai (X -tosios klasės auklėtojas, rusų kalbos mokytojas Jonas Aukštuolis. Apie tai rašysiu toliau).