Nauja pažintis – grafikos dizainierė Uršulė Kavaliauskaitė-Vaitulionė

Kaip didelė mokslinės fantastikos mėgėja, derindama medicinoje naudojamas priemones (lašines, jų vamzdelius, adatas,  peteliškes, kateterius ir kt.) bei jungdama jas su stimpanko vizualikai būdingais elementais (varikliukais, mechanika, laikrodžių mechanizmais) sukūriau aksesuarus. Vėliau juos fotografavau stilizuodama juvelyrikos – aksesuarų katalogui, paruošiau ir patį katalogo dizainą. Diplominio darbo vadovas buvo dėstytojas Robertas Jucaitis.

Ar suradote savo kūrybos stilių? Kas skatina kurti tapybą ant sienos?

Mano stilius pakankamai universalus, galiu tapyti įvairios stilistikos darbus. Greičiausiai šitas bruožas atkeliavo iš mano specialybės, t.y. grafinio dizaino. Dizaineris dažniausiai kuria užsakovui, taip ir aš derinuosi prie skirtingų užsakovų, tad ir mano darbai labai skirtingi. Kažkas nori matyti Vilniaus senamiesčio peizažą, kažkas pušyną, o kažkas nenori ant savo sienos nieko konkretaus ir renkasi abstrakciją. Kiek žmonių, tiek skirtingų interjerų. Žmonės nori išsiskirti, turėti savo erdvėje kažką unikalaus.

Vienas iš  mano braižo išskirtinumų – detalės. Esu ,,krapštukė”, mėgstu tapyti smulkius dalykus, taip pat mėgstu kai piešinyje yra daug detalių, kaskart žvelgdama į piešinį galiu pastebėti kažką naujo. Vienas labiausiai mėgstamų tapyti objektų – įvairūs augalai. Labai mėgstu gamtą, laisvu nuo darbų metu ar žiema, ar vasara, stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, tad ir tapyti gamtos objektus labai patinka.

Dirbate komandoje ar viena?

Šiuo metu dirbu viena. 2009 – aisiais metais, dar studijuojant akademijoje pradėjome tapyti ant sienų su drauge ir kursioke Roberta Jablonskyte, vėliau su didesniu būreliu draugų pradėjome važinėti po renginius, daryti dekoracijas. Bet studijos baigėsi, visi išsiskirstėme savais keliais.  Po studijų su kita kursioke įkūrėme merginų duetą, kuriame dirbome nemažai metų, bet galiausiai pasukome skirtingais keliais.