ASMENYBĖS – Page 6 – Joanos Vigos Čiplytės knygos, straipsniai, apybraižos apie išskirtines asmenybes

Chirurgas Zenonas Gailiušis

Chirurgas, Lietuvos vietinės rinktinės karys savanoris, dimisijos kapitonas… Čia tik dalelė pareigų, kurias gyvenimas užkrovė ant pečių 86 metų panevėžiečiui Zenonas Gailiušiui (1928 – 2013).

Įrašyti jo pavardę į ,,Respublikos“ nacionalinių vertybių“ sąrašą buvo pasiūlyta neatsitiktinai: prieš beveik 30 metų gydytojas Lietuvoje pirmą kartą pritaikė itin naujoviškus gydymo metodus, o už nuopelnus Lietuvai turi nesuskaičiuojamą gausybę ordinų ir apdovanojimų.

Prieš keletą metų Panevėžio pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje vyko susitikimas su Lietuvos vietinės rinktinės Panevėžio skyriaus kariais savanoriais. Kaip šiandien girdžiu gydytojo Z. Gailiušio pasakojimą apie Vietinės rinktinės veiklą. Buvusio Lietuvos Marijampolės karo mokyklos kariūno, tremtinio gyvi prisiminimai jaudino susirinkusiuosius. Devintą dešimtį einantis gydytojas prieš auditoriją stovėjo ramus, susikaupęs…

Pages: 123456

Ramygalos gatvės kaimynai

J.V.Čiplytės knygoje “Kaimynai” publikuojamose apybraižose pasakojama apie Panevėžio miesto Ramygalos gatvės miestelėnų gyvenimą: malūnininko Zenono Pranckūno, verslininko Antano Aleksiūno-Minevičiaus, staliaus Vlado Grybo, tautodailininkės Janinos Baltakytės-Inčiūrienės gyvenimą, Bliūdžių kaimo brolius – Joną ir Steponą Biežius, banko tarnautojo Vaclovo Puzino šeimą, burmistro pavaduotojo Vlado Kličmano, advokato Jono Balčikonio sūnaus Vaclovo šeimos likimą, iš Zbignevo Vidugirio prisiminimų, ūkininko Petro Grigaliūno šeimą, Broniaus ir Marijos Kunskų gyvenimą, Katedros tarnautojos, vienuolės Emilijos Kazanauskaitės likimą.

J.V.Čiplytė. Kaimynai. Panevėžio miesto Ramygalos gatvės gyventojai. XIX a. vidurys – XX a. pabaiga.Vilnius: Homo liber, 2004, p. 173

Magdalena Birutė Stankūnienė – JAV lietuvių dailininkė

Pasikeitusi Lietuvos politinė situacija XX a. pabaigoje leido išsiplėsti įvairiausiams ryšiams ekonomikos, kultūros, mokslo srityje – taip gavome galimybę susipažinti su JAV gyvenančių menininkų kūryba.

Kultūriniame Lietuvos gyvenime ėmė reikštis lietuvių kilmės išeiviai dailininkai. Jausdami nostalgiją gimtajam kraštui, menininkai vis dažniau per savo kūrybą, susitikimus su žiūrovais (dažnai ir dovanodami dideles darbų kolekcijas), jaučia didelį dvasinį pasitenkinimą, džiaugiasi galintys praturtinti lietuvių dailę savo tapybos, grafikos, skulptūros darbais. Toks kilnus bendradarbiavimas plačiai atsispindėjo Vilniaus parodų rūmuose (dabar Šiuolaikinio meno centras) veikusioje lietuvių išeivijos dailininkų darbų ir Panevėžio parodų rūmuose surengtoje Magdalenos Birutės Stankūnienės tapybos ir grafikos parodoje.

Pages: 1234

Dr. Albinas Šmulkštys – gydytojas, poetas, filantropas

Lietuvių kilmės amerikiečiui, medicinos daktarui Albinui Šmulkščiui lemtis lėmė sugrįžti į Lietuvą ir paskutinius metus (1994 – 2004) gyventi Panevėžyje. Septyniasdešimt šešerių metų daktaras greit pritapo prie visuomenės: jis buvo laukiamas kultūros renginiuose, laukiamas Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, laukiamas ten, kur buvo reikalingas kaip gydytojas konsultantas. Laukiamas ne tik Panevėžyje, bet ir Vilniuje, Kaune, gimtojoje Marijampolėje ir kitur.

Dr. A. Šmulkštys buvo vertinamas kaip nuoširdus menininkų globėjas, mecenatas, bet ir kaip kūrėjas – poetas, vertėjas ir kt. Daktaras su žmonėmis bendravo nuoširdžiai, kiekvienam skirdamas dėmesio, širdies šilumos. Svečiui, atvykusiam iš kito miesto, skirdavo ypatingą dėmesį, klausdavo, kaip gyvena, ką dirba, kokia sveikata. Ir dažnai kelionei atgal į namus įduodavo kelionpinigių. Ir tai darė su meile ir tėviška globa. Vieną ankstų rytą skambino daktaras. Sakė, kad kremtasi, jog garbiam svečiui per mažai davęs kelionpinigių… Nuraminau, sakau, kad dar svečias atsilankys…

Pages: 1234

Kazys Naruševičius – tapytojas, mokytojas

Dailininkas Kazys Naruševičius (1920 – 2004) vienas iš pirmųjų Panevėžio miesto dailininkų profesionalų savo gyvenimą paskyrė vaikams, pedagoginiam darbui.

Kolegos menininkai – dailininkas Kazys Naruševičius ir tekstilininkė Eugenija Jasiūnaitė. 1986

Per penkiasdešimt pedagoginio darbo metų jis išugdė daug mokinių, pamilusių dailę. Dauguma jų tapo dailininkais, dailės mokytojais, dėstytojais. Jo mokiniai: skulptoriai – Žymantė Jonuškaitė, Alfridas Pajuodis, tapytojai – Ričardas Ničajus ir Algirdas Grinius, monomentalistė Angelina Banytė, vitražistas Bronius Bružas, scenografė Sofija Kanaverskytė, grafikė Violeta Gaidamavičiūtė – Kisielienė ir kt.

Pages: 1234

Scenografas Michailas Percovas

Scenografas dailininkas M. Percovas gimė 1919 m. Kazanėje. Baigė Odesos miesto meno mokyklą. Nuo 1947-ųjų metų gyveno Lietuvoje. Dirbo scenografu Lietuvos teatruose, dėstė Muzikos ir teatro konservatorijoje, tapė natiurmortus, peizažus, portretus. 1999 m. įteiktas Gedimino ordino karininko kryžius. Mirė Vilniuje 2001 metais.

Dailininkas M. Percovas (Percov Michail) pirmą kartą surengė parodą Panevėžio kraštotyros muziejuje. Šešiolikos originalių darbų ekspoziciją papildo tiražuojamų darbų ciklas ,,Žydų tradicinis amatas“.

Pages: 1234

Kunigas dramaturgas Kazimieras Čiplys – Vijūnas

Keturis dešimtmečius apie kunigą, literatą, dramaturgą Kazimierą Čiplį (Vijūną) buvo kalbama tylomis ir prisimenamas jis buvo tik artimųjų. Niekas nedainavo Jo mėgstamų dainų, nevaidino scenos veikalėlių sodžiui…

Šią tylos uždangą pirmasis atplėšė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojas, lietuvių literatūros istorikas, habil. dr. Vytautas Vanagas (,,Lietuvių rašytojų sąvadas“, Vilnius, 1987), rašytojas Mykolas Karčiauskas bei kunigo sesuo Marija Kulienė (,,Literatūra ir menas“ 1988 07 21 ir 1989 06 10).

Pages: 1234567

Poetas, fotografas, tapytojas Petras Čiplys

Vieną dieną Mykolas ir Uršulė Čipliai sau pasakė – jų pirmagimis sūnus bus menininkas. Menininkas? O ką jis turės daryti, kad menininku taptų? Tokį nutarimą tėvai priėmė jau gyvendami Panevėžyje.

Mes, vaikai, žinojome – Petras menininkas. Brolis kasdien darėsi panašus į menininką. Besimokydamas pradžios mokykloje pradėjo piešti. Piešė pagalvėles gėlių žiedais (tuo metu buvo madinga). Vėliau susidomėjo karpiniais. Pradėjo rinkti dailės darbų reprodukcijas, pašto, degtukų dėžučių ženklus. Skaitė daug grožinės literatūros, kurią parinkdavo viena labai miela bibliotekininkė. Greit įsigijo fotoaparatą ,,Smena“ ir ėmė fotografuoti. Fotografavo viską, ką matė akis ir liepė širdis (tai daro ir dabar, nuotraukas deda į Facebook).

Pages: 12345

Ramygalos šviesuolė tautodailininkė Danutė Ulienė

Gyvenime taip karts nuo karto atsitinka – netikėtai sutinki žmogų ir jis tau įkrenta į širdį, apie jį mąstai, stebi, domiesi jo gyvenimu, kūryba. Viena iš mano būrio sutiktų žmonių – Ramygalietė Danutė Ulienė.

Su ja susipažinau šio miesto jaukioje, nedidelėje bibliotekoje vykusiame renginyje kuriame dalyvavo būrys knygų mylėtojų. Tarp jų buvo ir Danutė su vyru Romu. Šnektelėjome. Sužinojau, kad laisvalaikiu tapo, iš vytelių pina nuostabius nėrinius, dalyvauja Panevėžio regiono tautodailės parodose, rengia personalines ekspozicijas ir kad esanti apdovanota pačiu brangiausiu Panevėžio rajono bendruomenės sąjungos įsteigtu prizu „ Mūsų kaimo šviesuolis, 2014“. Tapo įdomu, todėl paprašiau leidimo susitikti jų namuose. Sutarėme, kad susitiksime kai gėlės žydės…

Pages: 1234

Dailininkas iš Žemaitijos Klausutis Beržanskis

Dailininko Klausučio Beržanskio studija ( Beržų gatvės ) penkiaaukščio mūrinio namo rūsyje. Jo žmona Aldona praveria grotomis užkaltus langus ir aiškina, kad tai buvusi ritualinių paslaugų patalpa. Lentynose daug paveikslų. Viduryje stovi molbertas. Klausutis Beržanskis palipa ant kėdės – pataiso dieninę šviesos lempą. Pyksta – tamsu, nėra natūralios dienos šviesos.

Sėdamės ant suolų. Pasinaudojusi trumpa tylos minute, apžiūrinėju pastelės darbus. Tai kameriniai, buitiniai paveikslai. Menininkas vėliau pasakos, kad tai vis pardavimui, nes gyventi reikia. Esąs laisvas dailininkas. Tačiau gyvenimo buitis daug ką atima. Niekur žmogus nesidėsi – reikia šeimai daug ko, reikia. Klausausi ir laukiu progos tapytoją paklausti, kaip sekėsi tarptautiniame plenere, vykusiame šių metų gegužės mėnesį Baltarusijoje, Gardino mieste. Sąjungos pirmininkas Genadijus Buralkinas ir miesto valdžia organizavo plenerą ,,Gardinas 89“ ir nepamiršo pakviesti nors vieną panevėžietį.

Pages: 123456