1917 m. J. Bartašius, susiklosčius gyvenimo aplinkybėms, išvyko gyventi į Užkaukazę, kur gyveno iki 1924 metų. 1924 m. gavęs vizą, grįžo į Lietuvą, Utenos miestą. Dirbo Utenos ligoninės ūkio dalies vedėju. 1930 m. išrinktas Utenos miesto burmistru. Gyveno nuosavame name Putvinskio g. 13. Burmistro pareigas ėjo iki 1940 metų. Buvo tautininkų partijos narys, Vilniaus vadavimo sąjungos pirmininko pavaduotojas (pirmininkas Jonas Aleksa, gimnazijos direktorius), (Kairiukštytė Nastazija. Vilniaus vadavimo sąjunga. 1925 04 26 – 1938 11 25. Istorinė apybraiža. VILNIUS: AB ,,Spauda“, 2001, P. 38).
Burmistras paliko daug įsimintinų darbų. Jo rūpesčiu, tiesiant geležinkelio liniją Kaunas-Daugpilis per Uteną, sutvarkyta buvusi klampi gatvė, paklota asfalto danga. 1934 m. mieste iškilo Jono Basanavičiaus paminklas (skulptorius Boleslovas Plungė), sutvarkytas miesto sodas, atlikti kiti darbai. 1931 m. duris atvėrė biblioteka (vedėjas Henrikas Raštikis). Miesto ligoninė persikėlė į 60 lovų modernų rekonstruotą ligoninės pastatą. Iškilo Lietuvos banko Utenos skyriaus rūmai. Utenoje lankėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, vyskupas Kazimieras Paltarokas ir kiti garbūs asmenys. 1933 m. pastatyti modernūs Šaulių namai. Čia vyko miesto renginiai, spektakliai, vaidino Šaulių teatro artistai, tarp jų ir burmistras J. Bartašius.
Jis drauge su režisieriumi Liudu Urbanavičiumi- Urbonaičiu statė lietuvių dramaturgų pjeses, vaidinimus su liaudies dainomis, šokiais. J. Bartašius laisvalaikį skyrė ne tik teatro veiklai, bet ir muzikai. Drauge su Liudu Urbanavičiumi- Urbonaičiu muzikavo šaulių kanklininkų ansamblyje. 1939 metais LR prezidento dekretu apdovanotas V laipsnio Gedimino ordinu.
1941 m. birželio mėn. tremties banga pakirto Lietuvos inteligentijos šaknis. Į Sibirą buvo ištremti mokytojai, kunigai, ūkininkai. Nelaimė neaplenkė ir burmistro J. Bartašiaus šeimos. 1941 m. birželio 5 d. NKVD pareigūnai išrašė leidimą areštuoti Juozo ir Genovefos Bartašių šeimą. Birželio 12 d. NKVD išdavė suėmimo ir arešto orderį (LYA, F. K – 1, ap. 58, b. P – 13476-U, l. 1 – 22). J.Bartašius jausdamas, kad gali būti areštuotas, kurį laiką slapstėsi miške. Tačiau 1941 metų birželio 17 d. buvo suimtas ir išvežtas iš Utenos (baigiamojo tardymo akto Nr. 3004 ). Pagal baudžiamosios bylos str. 58 – 4 nuteistas 10 metų į Krasnojarsko srities Kraslago darbo batalioną. Teistas už kenksmingą ir aktyvią veiklą tautininkų partijos ir Vilniaus vadavimo sąjungos veikloje.