Taigi, po devynių kalėjime praleistų mėnesių dr. A. Juška buvo išleistas į laisvę. Išleistas be teisės dirbti pedagoginį darbą ne tik universitete, bet ir vidurinėse mokyklose. Neturėjo teisės spausdinti savo straipsnių spaudoje. Uždrausta žiniasklaidai rašyti apie dr. A. Jušką. Iš mokslininko buvo atimtas docento vardas, kurio taip ir neatgavo iki mirties (1985).
Tačiau matome, kad 1945 m. rudenį A. Juška įsidarbino Vilniaus miškų technikume buhalteriu, o vėliau ir kasininku. Po kurio laiko pradėjo moksleiviams dėstyti lietuvių, vokiečių k., miškų ūkio organizavimo ir planavimo kurso dalį. Buvo fizikos kabineto vedėjas. A. Juška VU Miškų fakulteto studentams skaitė paskaitų ciklą apie finansavimą ir apskaitą. 1958 – 1963 m. VPU dėstė astronomijos kursą. Įsitraukė į visuomeninę veiklą: buvo Vilniaus planetariumo tarybos pirmininkas, ,,Žinijos“ draugijos narys, Astronomijos – kosmonautikos mokslinės metodinės tarybos narys, Lietuvos fizikų draugijos valdybos narys ir kt. Dr. A. Juška visą gyvenimą paskyrė pedagoginei (dirbo 61 metus), mokslinei ir švietėjiškai veiklai. Parašė ir išleido daug knygų (žr. sąrašą), paskelbė per 300 straipsnių spaudoje.
Žymus Lietuvos astronomijos dr. Antanas Juška po sunkios ligos mirė Vilniuje 1985 m. kovo 18 d. Mirties dieną buvo uždrausta laikraščiuose paskelbti nekrologą. A. Juška palaidotas Vilniuje, Rokantiškių kapinėse. Vyro ir tėvo mirtį išgyveno šeima.