Visą savo gyvenimą dr. A. Juška nei darbais, nei mintimis nenutolo nuo gimtinės, nuo savo Ramygalos gimnazijos. 1923 m. A. Juška ramygaliečiams dovanojo paminklą, skirtą 1919 m. kovoms už Lietuvos Nepriklausomybę. Paminkle buvo įrašyta: ,,Už laisvę Tėvynės dedami galvas karžygių dvasią mumyse sukūrėt. – Žuvusiems 1919 m. kovose su Rusų bolševikais. 1923 m. Ramygalos pavasarininkai ir gaisrininkai“ ( šis paminklas 1990 m. buvo atstatytas toje pačioje vietoje, netoli Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios).
1932 m. dr. A. Juškos dėka Ramygalos progimnazija buvo išgelbėta nuo likvidavimo ir laimingai perorganizuota į gimnaziją. Mokiniai buvo sutelkti aktyviai ateitininkų veiklai. Iki pat savo mirties A. Juška lankė Ramygalos vidurinę mokyklą, bendravo su mokytojais ir moksleiviais, bendruomenę rėmė kuo galėdamas. Mokyklai dovanojo iš Vokietijos atvežtą teleskopą (šiuo metu teleskopas saugomas mokyklos muziejuje, vedėja mokyt. Irena Zubauskienė), papildomą įrangą dangaus kūnų stebėjimo aikštelėje. Mokinių astronomijos būreliui ,,Horizontas“ dovanojo vaizdinių priemonių ir knygų apie astronomiją.
Panevėžietė mokytoja Marija Liubšienė su dėkingumu mini A. Juškos šeimą, padėjusią jai sunkią valandą netekus vyro. Mokytoja dėkinga ir už tai, kad dvejus metus A. Juška globojo (suteikė gyvenamą plotą savo bute) sūnų Arūną, VU Medicinos fakulteto studentą. Dr. A. Juška nuoširdžiai bendravo su panevėžiečiais pedagogais – rašytojais: Elena Gabulaite, Motiejumi Lukšiu, Kaziu Paulausku ir kitais.