2013 metų pavasarį JAV Stanfordo universiteto Hooverio instituto archyve, Kalifornija, tyrinėjau diplomato E. Turausko fondo archyvus ir netikėtai radau E. Turausko 1942 06 18 iš Berno (Šveicarija) rašytą laišką į JAV kun. J.Švagdžiui. Kuo jis įdomus? Pirma, rinkdama dokumentinę medžiagą knygai apie diplomatą Eduardą Turauską, neužtikau nė menkos žinutės, kad jo tėvas turėjo brolį kun. Praną Turauską. Antra, kad tėvo du broliai gyveno JAV – buvau radusi, o, kad gyveno šviesios atminties kun. Pranas – iki tol nežinojau. Trečia – ir še tau netikėtumas – įgaliotojo ministro E. Turausko iš Šveicarijos laiškas, rašytas kun. J. Švagdžiui į JAV.
Jame E. Turauskas rašė: ,,/…/Už poros metų sukaks 25 metai nuo mano dėdės a. a. kun. Prano Turausko mirties. Tikėdamas, kad ligi to laiko pasibaigs karas ir visi pasaulio vargai, o sykiu, kad Lietuva atgaus savo nepriklausomybę, noriu paruošti mažą atminimėlį a. a. kun. Pranui. Kiek prisimenu, Tamstai yra tekę Utenoje būti sykiu ar vienam po kito su velioniu. Šiaip ar taip, manau, kad tikrai buvotą pažįstamam, jei ne Seminarijoj, tai vėliau. Todėl labai prašyčiau atrasti valandėlę laiko ir sumesti ant popieriaus savo atsiminimų apie velionį žiupsnelį. Visiškai nėra reikalo rašyti vien panegyrikus, bet nevengti ir šešėlių, jei jie atsiminimuose fiksavosi. Man ypačiai svarbu surinkti vyresniųjų velionies bedrakeleivių atsiminimus, nes pats prieš aną karą buvau dar labai jaunas kritiškam vertinimui savo dėdės, o, kai per karą subrendau, tai Apvaizda jį greit pasišaukė pas save. Man prašome rašyti per Lietuvos Generalinį Konsulatą New Yorke, p. A. Simutį, nes taip parankiau išvengti cenzūrų ir užvilkinimo. O jei rašytumėt tiesiai, tai adresas būtų toks: S. E. Mr. Ed. Turauskas, Ministre Plenipotentiaire Legation de Lithuanie B e r n e, SWITZERLAND.
Labai būsiu dėkingas ir laimingas sulaukęs iš Tamstos atgarsio į šį mano laišką. Reikšdamas Tamstai mano giliausios pagarbos Tamstos atsidavęs Ed. Turauskas“.