Mokslas Panevėžio vyrų gimnazijoje
Panevėžio rajono Papiškio kaimo ūkininkų Petro ir Salomėjos Statkevičių šeimoje augo pulkelis vaikų. Du sūnūs buvo išleisti į mokslus. Jaunuoliai mokėsi Panevėžio vyrų gimnazijoje. Jonas tapo gydytoju, o Kazimieras – kunigu.
Jonas Statkevičius gimė 1897 metų lapkričio 24 d.(gruodžio 7 d.) Papiškių sodžiuj, Ramygalos parapijoj (LCVA, F. 631, ap. 7, b. 395, l. 4). Jonas lankė Panevėžio pradinę mokyklą, gyveno nuomotame bute pas lenkų tautybės šeimininkę, kuri lietuviškai nekalbėjo. Mokykloje pamokos buvo vedamos rusų kalba, tad Jonukas blogai jautėsi, nesuprato šių kalbų, mokslas nesisekė. Tad vieną dieną pėsčiomis ir grįžo į tėvų namus. Ar tėvas barė sūnų? Sunku atsakyti, tik žinoma, kad mokslą tęsė Ramygalos pradinėje mokykloje. 1911 metais buvo priimtas į Panevėžio vyrų gimnaziją (LCVA, F. 930, ap. 8, b. 258, l. 81). Prasidėjus 1914 –ųjų metų karui, mokslas buvo nutrauktas. 1916 – 1917 metais Jonas Statkevičius dirbo Panevėžio rajono Barklainių pradinės mokyklos mokytoju.
Mokinius mokė lietuvių kalbos (J. Statkevičius. Autobiografija, rankraštis, 1960). 1917 metais grįžo tęsti mokslus į Panevėžio vyrų gimnaziją. Tačiau kiti šaltiniai nurodo, kad Jonas mokslus tęsė Panevėžio Saulės draugijos mokykloje, iš kurios buvo perkeltas į Panevėžio vyrų gimnaziją (LCVA, F. 849, ap. 4, b. 5215, l. 1). Bet trūkstant pragyvenimui lėšų ir maisto, 1919 metų kovo 21 d., 7 klasės mokinys Jonas Statkevičius įteikė prašymą gimnazijos prezidiumui, kad jį atleistų nuo gimnazijos lankymo ir perkeltų į 8 klasę su ,,nekuriomis repeticijomis“ . Prašymas buvo patenkintas (LCVA, F. 849, ap. 4, b. 4215, l. 3).