M. Yčo vyrų gimnazijoje dirbo įžymūs pedagogai: Konstantinas Šakenis, Juozas Balčikonis, Zigmas Žemaitis, Jonas Jablonskis, A. Tumėnas ir kt. 1915/1916 mokslo metais Juozas Vileišis buvo VIII klasės gimnazistas, abiturientas. Mokėsi rusų, lotynų, vokiečių, prancūzų, lietuvių kalbą ir kitus mokslo dalykus, kaip: algebrą, geometriją, geografiją, tikybą ir kt. Jo klasėje mokėsi 47 jaunuoliai nuo 23 iki 25 metų amžiaus, įvairių tautybių: lietuvių, rusų, žydų, bei kilmės: valstiečių, valdininkų, pirklių sūnūs. Juozas buvo stropus gimnazistas. Tačiau mokslo metų bėgyje praleido 36 pateisinamas ir 70 nepateisinamas pamokas. 1916 metais išduotame Juozui Vileišiui ATESTATE Nr. 322 pažymėta, kad labai gerai įvertintos žinios iš: tikybos, fizikos, istorijos, geografijos, logikos (LVIA. F. 749, ap.1 , b. 13, l. 4v, Nr. 7) ir (LCVA. F. 930, ap.5 , b. 3017, l. 32).
Sunku atsakyti kas paskatino Juozą rinktis medicinos studijas? Gal giminės įtaka? Taigi, Juozas Vileišis tapo Charkovo universiteto Medicinos fakulteto studentas. Drauge su juo mediciną studijavo bičiuliai Vitalis Serbenta, Zigmas Rudaitis. Po dviejų studijų metų medicinos studijos buvo nutrauktos, nes prasidėję nuožmūs 1917 metų revoliucijos padariniai, privertė Juozą palikti nebaigtus mokslus. 1918 metų birželio 26 d. Juozas iš Charkovo universiteto gavo pažymą Nr. 690 apie baigtas 2-jų metų studijas. 1918 metų pabaigoje Charkovas buvo okupuotas. Tenka pažymėti, kad studentas Juozas Vileišis Charkove buvo aktyvus visuomenės veikėjas. Jis buvo Lietuvių tautos tarybos (LTT) narys, rūpinosi pabėgėlių ir tremtinių grąžinimu į Lietuvą. 1918 metų vasario 24 d. Juozas buvo išrinktas LTT pirmininku, jo pavaduotuoju Zigmas Rudaitis. Darbas vyko sklandžiai – trys išvykstančių piliečių ešalonai buvo išsiųsti į Lietuvą. 1919 metų spalio 16 d. LTT veikla buvo uždrausta (Aničas, J., 2000, p.153 – 157).