1935-aisiais, keturiasdešimtmetis Vladas sukūrė šeimą – vedė dvidešimt metų jaunesnę panelę Gražiną Brundzaitę. Santuoką palaimino Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios kun. Pijus Bielskus. Liudytojais buvo diplomatai Juozas Urbšys ir Stasys Girdvainis. Dr. V. Natkevičius su žmona Gražina Paryžiuje domėjosi kultūriniu gyvenimu, lankėsi teatruose, parodų salėse.
Sykį jiedu parodoje netikėtai pamatė dailininko Jano Stykos paveikslą Vytauto priesaika. Paveikslas taip patiko, kad žaibiškai sumetė – būtų labai gerai, kad šį kūrinį turėtų naujai įsteigtas Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus ( direktorius gen. V. Nagevičius).
Susirado dailininko J. Stykos žmoną, sužinojo, kad paveikslo kaina yra per 60 000 litų. Didelė suma. V. Natkevičiui į galvą šovė neįprastas pirkimo būdas: gal būtų galima už tą sumą Prancūzijai teikti lietuviškų maisto produktų – kumpių, dešrų, juk Lietuvoje jie palyginus pigūs… Tačiau tai nepavyko. Tada Vladas nutarė pirkti Prancūzijos valstybinius loterijos bilietus. Tikėjo išlošti didesnė sumą ir šitaip paremti Karo muziejų, t. y. įgyti jam šį paveikslą. Nepasisekė jam loterijoje, todėl šį žaidimą Vladas metė. Visus metus vyko derybos dėl paveikslo įsigijimo. Pagaliau 1937 m. vasarį paveikslas buvo nupirktas už 12 000 litų ir padovanotas Vytauto Didžiojo Karo muziejui. Tikrasis paveikslo pavadinimas Vytauto Didžiojo priesaika atkeršyti kryžiuočiams 1362 m. , nutapyta kompozicija 1901 m., Paryžiuje.