Ir štai LCVA, F. 390 suradau dokumentus, kurie atspindi komisijos sprendimą karininkui, dr. V. Natkevičiui nesuteikti kario savanorio statusą. Dėl šio sprendimo kilo ginčų, nesutarimų, buvo sudaryta byla. Į projektą buvo įtrauktas dr. V.Natkevičius, ministras J. Tūbelis, pulkininkas Uogintas ir kiti pareigūnai. Buvo surašytas aiškinamasis Projektas: ,,Kurėjo savanorio medalio komisija, antrą kartą išžiūrėjusi atsargos kapitono Vlado Natkevičiaus savanorystės reikalu bylą, nutarė jo skundą Krašto apsaugos ministerio vardu atmesti, nes skunde iškelta aplinkybė: 1) kad Vladas Natkevičius Vilniuje 1918 m. pabaigoje Valstybės Taryboje buvo įsiregistravęs, kaipo karininkas artileristas, 2) kad, kol susikurs artilerijos dalys, Krašto apsaugos ministeris ir Žemės ūkio ministeris susitarę jį komandiravo į Vilkaviškio apskritį, 3) kad susidarius kariuomenės branduoliui, Vladas Natkevičius lapkričio mėn. vėl buvo atvažiavęs iš Vilkaviškio į Vilnių ir 4) kad pagal generoro Velykio paliudijimą, buvo už tai užskaitytas įstojusiu kariuomenėn 1918. XI. 27 d., 5) kad Ministerių Kabinetui reikalaujant, buvo pralaikytas iki 1919 m. sausio mėn. ir 6) tiktai susidarius 1-jai artilerijos baterijai, jis, Vladas Natkevičius, joje pradėjo reguliarią tarnybą, apie ką liudija p. Ministeris Pirmininkas J.Tūbelis, tuo metu buvęs Žemės ūkio ministeris ir 8) pagaliau išvardijama darbuotė kilus revoliucijai Rusijoje.
Visa tai neįrodo ats. kapitono Natkevičiaus savanoriškumo dėl šių motyvų: Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimų ženklų įstatymo 229 str. 1 p. (Vyr. Žin., Nr. 343) sakoma, kad savanorio medalis duodamas asmenims 1918 – 1920 m. priimtiems į kariuomenę tarnauti kario sąlygomis, jeigu įstojo ligi liečiančios juos mobilizacijos“.
Telieka logiška seka: tave kaltina – turi gintis, turi įrodyti ir sakyti, rašyti ir aiškinti tik tiesą ir tik vieną tiesą. Tą puikiai žinojo ir dr. V. Natkevičius. Dėl tiesos kpt. V.Natkevičius susitaikė su ,, pralaimėjimu“ – komisijos sprendimu jam nebuvo suteiktas kario Savanorio statusas.
Teisės daktaras V. Natkevičius komisijos neigiamą atsakymą reziumavo: ,,Juridiniu atžvilgiu rektifikuotas Krašto Apsaugos Ministerio įsakymas 1927 m. Nr. 119 str. 8 yra Jūsų garbingai komisijai bazė. Jeigu Karių Savanorių Komisija prisiima aukštesnes teises už Krašto Apsaugos Ministerio įsakymus, tai Komisija prasilenkia su savo kompetencija. Realiai aš save skaitau savanoriu toli gražu prieš lapkritį 1918 m. , nes Rusijoj buvau pirmuoju rusų karo dalių organizatorium, delegatu į stavką, karių laikraščio redaktoriu, karių suvažiavimo Petrograde 1-mu pirmininku, centralinio komiteto nuolatiniu nariu”.