Vladas Natkevičius gimė 1893 m. sausio 19 d. Marijampolės apskrities Marijampolės valsčiaus Balsupių kaime turtingo ūkininko šeimoje. Liko užrašytas pasakojimas, kad jo būsimas tėvas Juozas Natkevičius XIX a. pabaigoje grįžo iš Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) į Lietuvą, į savo gimtinę. Už sukauptas ten nemenkas lėšas Balsupių kaime jis įkūrė didelį ūkį. Ūkininkavo sėkmingai. Buvo įsigijęs tuo metu modernios žemės ūkio technikos – šienapjovę, javų kertamąją, kuliamąją mašinas, turėjo net malūną ir kt. Augino mėsinius bekonus, jų mėsą siuntė į Angliją.
Tad pasiturinti Juozo ir Marijos Natkevičių šeima galėjo deramai išauklėti ir išleisti į mokslus savo šešis vaikus. Pavyzdžiui, sūnus Vincas baigė Dotnuvos žemės ūkio akademiją, Vladas – Paryžiaus universitetą. 1913 m.
Vladas, baigęs Marijampolės gimnaziją, tėvų remiamas išvyko į Sankt-Peterburgą, 1913 – 1916 m. studijavo Sankt-Peterburgo universiteto Gamtos ir matematikos fakultete. Laisvalaikiu dalyvaudavo Sankt-Peterburgo lietuvių studentų draugijos veikloje.
Dėl susiklosčiusių politinių aplinkybių, studijas nutraukė. 1916 m. buvo mobilizuotas į Rusijos imperijos karinius dalinius. Kovojo su vokiečiais I pasaulinio karo fronte ties Ryga. Buvo patekęs į nelaisvę, tačiau laimingai pabėgo. Tuomet prasidėjo naujas gyvenimo etapas – Vladas baigė Karo mokyklą.
1917 m. gegužės 29 d. dalyvavo XII lietuvių karių suvažiavime, buvo išrinktas vicepirmininku. Suvažiavimo metu buvo įsteigta Lietuvių karių sąjunga, patvirtinti įstatai. Po suvažiavimo grupei karininkų, tarp jų ir V.Natkevičiui, kilo mintis išvažiuoti į JAV, ten dirbti instruktoriumi ir rengti tautinius pulkus. Buvo sudarytas veiklos štabas ir užmegztas pirmasis ryšys su JAV pasiuntiniu Sankt-Peterburge. Numatyta siųsti 5 karininkus, gydytoją ir 12 karių. Tačiau amerikiečiai suabejojo tautinių karių pulkų steigimu. Projektas liko neįgyvendintas.
Kaip matyti iš šaltinių, V. Natkevičius turėjo ryšių su amerikiečiais. 1919 m. JAV buvo išleistas jo pirmasis lietuviškas vadovėlis ,, Lietuvos kariuomenė“. V.Natkevičius atstovavo lietuvių kariams Rusijos lietuvių seime Sankt-Peterburge. 1917 – 1918 m. jis tapo Lietuvių karių sąjungos Centro vykdomojo komiteto savaitraščio ,,Laisvas žodis“ bendradarbiu. Laikraštis buvo leidžiamas Rygoje 1 000 egz. tiražu. Vokiečiams užėmus Rygą, 1918 m. vasario 16 d. laikraštis nustojo eiti. Bolševikai likvidavo Lietuvių karių sąjungą, konfiskavo turtą.
Sušaukus antrąjį karių suvažiavimą, bandyta sudaryti Lietuvių karių vykdomąjį komitetą, kuris, pasak V. Natkevičiaus ir jo bendraminčių, turėjo vykdyti Lietuvių karių sąjungos funkcijas. Į vykdomąjį komitetą buvo pasiūlyti trys asmenys: J.Elisonas, V. Natkevičius ir V. Bičiūnas. Vykdomasis komitetas buvo neveiklus, nes fronto sąlygomis organizuoti darbą buvo sudėtinga.