1922 m. komandiruotas LVLP V.Natkevičius keliavo po JAV, susitiko su lietuvių bendruomenių atstovais. Jis džiaugėsi, kad JAV pripažino Lietuvą de jure, kad 1924 m. Amerikos lietuviai surinko 1 100 dolerių lėšų Vilniaus universitetui paremti ir jas atsiuntė rektoriaus Šimkausko vardu.
1922 m. JAV buvo išleista V. Natkevičiaus knygą ,,Ryšiai su Amerikos lietuviais“. 1923 m. V. Natkevičius, gavęs Užsienio reikalų ministerijos (URM) kvietimą Paryžiuje studijuoti teisę, paliko tarnybą, t. y. išėjo į kariuomenės atsargą ir išvyko į Prancūziją. Drauge į Paryžiaus universitetą išvyko: K. Graužinis, D. Steponaitis, K. Šumauskas, E. Turauskas. Visi studentai gavo stipendijas – mėnesiui po 66 dolerius. Tačiau nuo 1925 m. stipendijos buvo sumažintos iki 25 dolerių. V. Natkevičiui teko prašyti URM padidinti stipendiją, kad jis galėtų sėkmingai baigti doktorantūros studijas. Buvo paskirta 800 litų pašalpa.
Studijuodamas 1923 – 1930 metais V. Natkevičius dirbo Lietuvos spaudos įgaliotiniu Paryžiuje, kaip ELTA korespondentas buvo akredituotas prie Tautų Sąjungos.
1930 m. birželio mėnesį jam buvo suteiktas teisės mokslų daktaro laipsnis už parašytą disertaciją: ,,Aspect politque et Juridique du Diffėrend Polono-Lithuanien“ (,,Lietuvių – lenkų administracijos linija tarptautinės teisės požiūriu“). Disertacija įvertinta aukščiausiu balu. Ji saugoma Paryžiaus universiteto bibliotekos fonduose.
1930 metais dr. V. Natkevičius, baigęs studijas grįžo į Kauną ir pradėjo dirbti URM sekretoriaus, vėliau referento pareigose, dalyvavo tarptautiniuose forumuose, skaitė paskaitas.