Panevėžio gydytojų draugijos veikla. 1922 – 1940

1922 metais iniciatyvinė Panevėžio apskrities ligoninės gydytojų grupė nutarė įsteigti Panevėžio gydytojų draugiją (PGD). Gydytojai A. Didžiulis, Š. Meras, E. Golombekas, J. Gurvičius ir kiti sukūrė  draugijos įstatus ir įteikė juos Panevėžio apskrities viršininkui. Pareiškime nurodė valdybos sudėtį: pirmininkas Š. Meras, vicepirmininkas dr. E. Golombekas, sekretoriai: dr.V. Gusevas ir  gyd. A. Didžiulis, iždininkas  dr. J. Gurvičius.

PGD Panevėžio apskrities viršininkui rašė: ,,Todėl prašome Tamsta peržiūrėjus Dr-jos įstatus įregistruoti ir apie įregistravimą pranešti Dr-jos pirmininkui dr. Š. Merui, Respublikos g. Nr. 33ˮ  (LCVA.F. 404, ap. 2, b. 205, l. 1, 1 a.p.). Gydytojų draugijos prašymas buvo priimtas ir 1922 metų rugpjūčio 14 d. vykusiame Panevėžio miesto ir apskrities viršininko sukviestame posėdyje patvirtintas (LCVA. F. 404, ap. 2, b. 205, l.7).

Panevėžio gydytojų draugijos dokumentas. 1922

PGD įstatų punktuose ( viso: 12) rašoma: draugijos tikslas – kelti gydytojų kvalifikaciją, rūpintis žmonių sanitarija ir sveikata, laikytis etikos taisyklių ir kt. Savo iškeltiems tikslams  siekti  reikalinga  – rengti paskaitas, pristatyti preparatus, steigti ambulatorijas, gailestingųjų seserų kursus, sveikatos priežiūros klausimais bendradarbiauti su savivaldybių pareigūnais. Visuotinas PGD narių susirinkimas yra aukščiausias draugijos organas. Susirinkime svarstoma praeitų metų apyskaita, naujiems metams  tvirtinama  sąmata, renkama valdyba, revizijos komisija ir kt.

Panevėžio miesto žydų ligoninės medikai. Iki 1940 metų

Nėra išlikusios apčiuopiamos dokumentinės medžiagos apie Panevėžio miesto žydų ligoninės veiklą. Tačiau žinoma, kad žydų bendruomenės narių didžiausias rūpestis buvo puoselėti ne tik dvasinius, bet ir sveikatos poreikius. Tad neatsitiktinai jaunuoliai mielai rinkosi medicinos studijas Lietuvoje ir užsienyje.

Vinjetė. Panevėžio žydų ligoninės medikai ir rėmėjai. Panevėžys, 1929. Foto Trakman. PŽB

Manoma, kad 1887 metų spalio 8 d. buvo įsteigta pirmoji nedidelė privataus medinio namo dalyje Žydų ligoninė Aptiekos gatvėje (dabar Elektros g.). Ligoninę rėmė ir išlaikė bendruomenės nariai, pastoviai mokėdami įnašus.1891 metais ligoninė buvo renovuota ir turėjo 20 lovų. Neturtingiems pacientams medicininė pagalba buvo teikiama veltui.

Gydytojas chirurgas Stanislovas Mačiulis (1893 – 1941)

1941 metų sausio 25 d. iš Rokiškio krašto kilusiam  gyd. Stanislovui Mačiuliui sukako keturiasdešimt aštuoneri metai. St. Mačiulio šeima gyveno Panevėžio mieste, nuomojamame bute Ukmergės g. Nr. 34. Dirbo Panevėžio apskrities ligoninės Chirurginio skyriaus vedėju. Su žmona Vanda Mačiuliene džiaugėsi išaugintomis dukromis – Stase, Irena ir Aldona. Dėjo visas pastangas kuo greičiau įsikelti į naujai pastatytą nuosavą mūro namą priešais Panevėžio berniukų gimnaziją, Respublikos / P. Puzino g. sankirtoje. Turėjo daug planų nuveikti medicinos chirurgijos srityje.

Gyd. Stanislovas Mačiulis. Apie 1935

1941 metų gegužė, birželis –  šeimai nieko gero nelinkėjo. Šeima išgyveno devyniolikametės dukros, Vilniaus universiteto studentės Stasės mirtį. Susirgus dukrai šiltine, vaistų nebuvo. Labai norėjo padėti Vokietijos ir Austrijos kolegos gydytojai, tačiau ir jie buvo bejėgiai kovoti su liga.

Archyvaras Andris Jonas Dunduras

Lietuvos parodų ir kongresų centre (Lithuanion Exposition) 2020 m. vasario 20 – 23 d. vyko ,,Vilniaus knygų mugė 2020″   – tarsi metinė kelionė į Meką. Mugėje sutikau Lietuvos inteligentijos žiedą, kultūros veikėjus, leidyklų atstovus ir kt. Mačiau daug žmonių, jūrą naujų išleistų knygų, girdėjau pokalbių triukšmą… Susipažinau su naujai išleistomis knygomis, jų autoriais ir žinoma su naujai sutiktais bendraminčiais. Vienu iš jų Andriu Jonu Dunduru – istoriku ir archyvaru iš JAV, Klivlando lietuvių kultūros dokumentavimo centro direktoriumi.

A.Dunduras ir J.V.Čiplytė. 2020

Prisipažinsiu, iki susitikant prie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos leidinių skyriaus (LNMMB), apie Andrį ir jo veiką neturėjau platesnių žinių. Pokalbio metu susidariau įdomaus ir motyvuoto žmogaus portretą, aistringą Lietuvos patriotą, lietuvininką.  Miela LNMMB specialistė atminimui nufotografavo. Ir dar – saldainiais pavaišino, o Andriui net saujelę saldainių į rankinę įpylė. Paaiškėjo, kad jiedu yra pažįstami, geri bičiuliai.

Gyd.Andrius Domaševčius ir gyd.Vitalijus Gusevas – privačių ligoninių vedėjai. 1929 metai

Lietuvos centrinio valstybinio archyvo (LCVA) fonduose saugomos dvi bylos, atspindinčios 1929-ųjų metų Panevėžio miesto privačių ligoninių veiklą. Tai gyd. Andriaus Domaševičiaus moterų ligų ligoninės ,,Sveikata“ ir dr. gyd. chirurgo Vitalijaus Gusevo ligoninės ataskaita.

Panevėžio apskrities ligoninės personalas. iš kairės antroje eilėje 4-tas gyd. A. Domaševičius su sūneliu ant kelių,  5-tas dr. gyd. V. Gusevas. Apie 1921

Dėka išlikusių šių dokumentų atsekame miesto gyventojų sveikatos būklę, bei gydytojų darbo apimtį. Ataskaitoje rašomi sekantys duomenys:

1. Kiek buvo priimta ligonių,  iš jų vyrų ir moterų, vaikų.

 2. Kiek mokėjo už paslaugą.

 3. Kokiomis dažniausiomis ligomis sirgo pacientai ir kt.

Gydytojas Juozas Vileišis (1895 – 1971)

Gražiausi LOR ir vidaus ligų gydytojo Juozo Vileišio gyvenimo metai prabėgo Panevėžio mieste (1929 – 1941). Dirbo Panevėžio apskrities ligoninėje, sukūrė šeimą, augino du vaikus, šeimai pastatė mūro namą, aktyviai dalyvavo politinėje ir visuomeninėje veikloje, puoselėjo viltį ilgai šiame mieste gyventi. Ar išsipildė svajonės?

J.Vileišis

J.Vileišis 1941 metų birželio 14 d. buvo suimtas, atskirtas nuo šeimos ir išvežtas į Krasnojarsko lagerį. Žmona Aldona Antanaitytė-Vileišienė su mažamečiais vaikais išsiųsta į Altajaus kraštą.  Juozas Vileišis, daugiau nei po dvidešimt metų atskirtas nuo Lietuvos, neteko teisės grįžti į Panevėžį, į savo šeimos namus. Neteko teisės gyventi ir dirbti Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Su šeima gyveno Marijampolėje ( buvęs Kapsuko miestas).

LOR gydytojas Jonas Statkevičius

“ESU ŠIMTAPROCENTINIS PANEVĖŽIETIS”

LOR gydytojas Jonas Statkevičius (1897 – 1969)

Nepriklausomos Lietuvos metais, nuo 1930-ųjų metų Panevėžio apskrities ligoninė, vadovaujama Sankt-Peterburgo karo akademijos auklėtinio, Sanitarijos leitenanto, chirurgo Stanislovo Mačiulio (1893 – 1941), pelnė aukštą pripažinimą.

Į puikų medikų kolektyvą gyd. Jonas Statkevičius įsijungė ir LOR gydytoju dirbo iki pat savo mirties – 1969 –ųjų metų balandžio mėn. 4 d. (72 m.). Amžina poilsio vieta – Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinės, Ramygalos g.

gyd. Jonas Statkevičius. apie 1959

Ligoninėje dirbantiems medikams buvo sudarytos puikios darbo ir kvalifikacijos kėlimo sąlygos, stažuotės užsienyje.

Diplomato dukra, puoselėjusi lietuvybę už Atlanto

2019 metų liepos pabaigoje JAV lietuvių visuomenės veikėjai Beatričei  Natkevičiūtei – Pautienienei sukako 80 metų.

Beatričė Natkevičiūtė. JAV, 1957 (Prienų kraštotyros muziejaus fotografija)

Rašyti apie Beatričę  parūpo ne atsitiktinai. Ji – vienintelė žymaus Lietuvos diplomato, teisės daktaro Vlado Natkevičiaus dukra, kurios gyvenimas ir likimas nebuvo garsintas Lietuvos spaudoje. Ruošiant spaudai knygą apie dr. Vladą Natkevičių, susikaupė pluoštelis žinių ir apie dukros šeimos gyvenimą ir likimą. Nors JAV ir Lietuvą skiria Atlanto vandenynas, tačiau Ohajo valstiją, Klivlandą su Vilniumi jungia internetinis ryšys, kuris didžiai pagelbėjo ruošiant šį straipsnį.

Beatričės tėvai Vladas ir Gražina Natkevičiai santuoką įregistravo 1935 m. vasario 24 d. Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje. Ta proga Lietuvos pasiuntinybės įgaliotasis ministras Petras Klimas ir jo žmona Bronė Mėginaitė – Klimienė parengė šventinį kvietimą lietuvių ir prancūzų kalbomis apie sutuoktuves 1935 m. vasario 24 d. Kaune. Jaunųjų liudytojais buvo diplomatai Juozas Urbšys ir Stasys Girdvainis. Santuoką palaimino kun. Pijus Bielskus. (Šv. Antano Paduviečio parapijos santuokų registracijos pirmos knygos 22 puslapyje yra įrašas apie išduotą santuokos registracijos dokumentą su jaunavedžių, liudytojų ir kunigo parašais).

Ar tada dvidešimt vienerių metų Gražina  Brundzaitė – Natkevičienė galėjo nujausti, kad sulaukusi trisdešimties taps našle? Viena augins dukrą?

Sala Lituana XXXII

Leidinys apie 1936 – 1937 m. Vatikane parengtą Pasaulio katalikų periodinės spaudos parodą, skirtą Vatikano dienraščio ,, L‘Osservatore Romano“ 75-čiui pažymėti. Buvo parengtas ekspozicijos planas 63-ims eksponentams iš 45 valstybių bei kraštų: JAV, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Afrikos, Čekoslovakijos, Lenkijos, Lietuvos ir kt.  Lietuvai buvo skirta 25 kvadratinių metrų ploto XXXII salė.


J.V.Čiplytė. ,,Sala Lituana  XXXII. Lietuvių katalikų ir pasauliečių periodinė spauda Pasaulio katalikų spaudos parodoje Vatikane 1936 – 1937 m.“. Vilnius: ,,Homo liber“, 2019, p. 96. (iliustruota dokumentais, nuotraukomis, asmenvardžių rodyklė, Popiežiaus Pijaus XI sveikinimo kalba parodos Vatikane atidarymo proga (1936 05 12, italų k.).

Įrengiant Lietuvos tautinį skyrių, arkivyskupas metropolitas Juozapas Jonas Skvireckas sudarė organizacinį Tautinį komitetą: pirmininkas – prelatas, kun. Aleksandras Dambrauskas-Jakštas,  vicepirmininkas ir iždininkas –  Kauno kunigų seminarijos rektorius, prof., doc. kun. Pranas Penkauskas, sekretorius – dr. kun. Juozas Leimonas.