Prof. V. Zaborskaitė atsiminimuose rašo, kad Mergaičių gimnazijoje dirbo puikūs, aukštos kvalifikacijos mokytojai: įspūdį paliko elegantiška, ori direktorė Marija Giedraitienė dėsčiusi istoriją, pamokų metu istoriją jungusi su literatūra, psichologijos ir logikos mokytoja, klasės auklėtoja Petronėlė Bylaitė – Bernadišienė. ,,Jos pamokose buvo daug dvasinės šilumos, mokėjimo suprasti ir jausti literatūrą, pedagoginio takto ir tolerancijos. Ji kalbėjo apie A. Mickevičiaus ,,Poną Tadą‘‘. Maištingai ir kritiškai nusiteikusi, kaip tam amžiui būdinga, replikavau: ,, Visiškai prastas ir nereikalingas kūrinys!“. Mokytojos reakcija: ,, Kitai pamokai paruošk pranešimą: pagrįsk savo teiginį!“. Su entuziazmu ėmiuosi darbo, paskui – visos klasės džiaugsmui triuškinau poemą, įrodinėdama dvaro poetizacijos žalingumą, o ir paties kūrinio nuobodumą. Mokytojos ramius kontrargumentus leidome pro ausis. O rezultatas?.. Mokytoja gi netraktavo šio epizodo kaip konflikto, o tik kaip natūralų bręstančio jaunimo norą teigti savo pažiūrų nepriklausomumą. Mes ją mylėjome ir gerbėme“(Zaborskaitė Vanda. ,,Atsiminimų trupiniai“.Panevėžio mergaičių gimnazija. Atsiminimai. (Sudarytojai J. Brazauskas, E.Urbonas. Išleido Panevėžio 2-ji vidurinė mokykla). Panevėžys: AB ,,Panevėžio spaustuvė“, 1992, p. 34 – 36).
1991 metais prof. Vanda Zaborskaitė atsiminimuose rašo, kad ,,palietus anuos laikus, sukyla vaizdų ir išgyvenimų spiečius“. Ji vardija iškilias asmenybes mokytojas: Honorata Jasaitytė – gamtos mokslai, Ona Rapšienė – matematika, Morta Jaskytė – geografija, Herta Calmanaitė – vokiečių kalba, Halina Didžiulytė – Mošinskienė – prancūzų kalba… Vis tolyn tęstųsi vardų eilė…“ (Zaborskaitė Vanda. ,,Atsiminimų trupiniai“. Panevėžio mergaičių gimnazija. Atsiminimai. (Sudarytojai J. Brazauskas, E.Urbonas. Išleido Panevėžio 2-ji vidurinė mokykla). Panevėžys: AB ,,Panevėžio spaustuvė“, 1992, p. 34 – 36).
Zaborskaitė, trečia Alė Pareigytė. Iš dešinės 2-oje eilėje trečia mokytoja Ona Maksimaitienė.
Panevėžys, 1937
Mergaičių gimnazijoje veikė skautų, ateitininkų organizacijos ,,bažnyčios prieglobstyje“. Mergaitės skaitė ,,Skautų aidą“, ,,Ateitį“, ,,Mokslo dienas“. Gimnazistės būrėsi į ,,Meno kuopą“, tačiau Vanda į jos veiklą įsijungė tik 1937 metais. Kuopos globėjais buvo Petras Repšys, Salomėja Nėris ir kiti mokytojai.
Moksleivės skaitė savo kūrybą, rašė referatus, kai kas ir pamuzikuodavo. Kuopai priklausyti ir dalyvauti renginiuose galėjo Vyrų ir Mergaičių gimnazijų gimnazistai. ,,Sekmadieniais po pamaldų Katedroje pasklisdavo jaunimas po visą miestą, bet pagrindinė srovė patraukdavo į Respublikos gatvę į Vyrų (Berniukų) gimnaziją. Nemenką vaidmenį vaidindavo ir tai, jog kuopos susirinkimai buvo proga susitikti, pabendrauti abiejų gimnazijų jaunimui“. ,,Meno kuopa“ aktyviai veikė ir per pirmąjį sovietmetį. Kuopos globėjas mokytojas Jonas Daniusevičius surengė moksleivių literatūros vakarą su svečiais iš kitų gimnazijų. Tačiau, pasak Vandos Zaborskaitės, jai arčiau širdies buvo Muzikos sekcija, globojama Mykolo Karkos (Zaborskaitė Vanda. Autobiografijos bandymas. Sudarė Virginija Stonytė. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012, p. 68, 77).