Vanda Zaborskaitė ,,turėjo įgimtą polinkį aiškinti ne tik literatūrą, estetikos problemas, bet ir gilintis į gyvenimą, taip pat ir į savo, jo komplikuotumą, bet kartu ir pamatinį skaidrumą. Tas polinkis buvo sustiprintas Antrojo pasaulinio karo metais brendusios žemininkų kartos, su kuria Vandą Zaborskaitę siejo artimi ryšiai, artimas įsitikinimas, kad kūryba yra žmogiškųjų esmių, prasmių išraiškos, neatskiriamos nuo praeities, išgyvenimų, nuo žmogaus žemės“ (Zaborskaitė Vanda. Autobiografijos bandymas. Sudarė Virginija Stonytė. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012).
Prof. Vandos Zaborskaitės prasmingas buvo gyvenimas. Jai teko išgyventi dviejų istorinių epochų virsmą. Apie pirmąjį Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, gyvenimą Panevėžio mieste, mokslą Mergaičių gimnazijoje, tėvus, mokytojus, kaimynus ir kt. atskleisiu remiantis mokslininkės parašytais atsiminimais ir kita medžiaga.
Vanda Zaborskaitė gimė 1922 m. gruodžio mėnesį ir iki dvejų metukų augo Vaškuose, Panevėžio apskrityje. Mirus Vandos tėveliui Jurgiui Šiurskui, mama persikėlė gyventi į Panevėžio miestą. Jauna, daili našlė krito į akį miesto vaistininkui Juozui Zaborskui, Juozui našliui prieš kurį laiką netekusiam mylimos žmonos. Susitiko kryžkelyje du našliai ir neišsiskyrė. Po metų gimė sūnus Jonukas. Šeima gyveno Respublikos g. nuomotame bute. J. Zaborsko šeima ruošėsi sūnelio Jonuko krikštynoms. Krikšto tėvais buvo pakviesti – farmacininkė Stasė Valentinavičienė ir kun. Aleksandras Bublys. Krikštynų apeiga Vandutei padarė didelį įspūdį. Jai didelį jaudulį kėlė gyvenamos vietos pakeitimas. Tėvelis Juozas Zaborskas savo šeimai nupirko medinį dviejų galų gyvenamą namą priešais Vyrų gimnaziją. Namą tvarkė, gėles sodino, užveisė sodą. Prie malkinės įrengė karvelidę – burkavo dekoratyviniai balandžiai. Augino ypatingos rūšies serbentų krūmus, iš uogų šeimos reikalams gamino naminį vyną ir degtinės trauktinę. Sodybą saugojo trys medžiokliniai šunys – Žaibas, Vėjas ir mylimas Taksas. Juozas Zaborskas buvo medžiotojas. Pasak prof. Vandos, josios mama buvo pasipuošusi lapės kailiais.
Vaistininkas Juozas savo šeimai įrengė 5 kambarių butą ir didelę verandą. Tad muzikali ir linksma ponia Kamilija Zaborskiene savaitgaliais priimdavo svečius, namai tapdavo ,,pramogų centru“. Grojant patefonui linksminosi ponia Zaborskienė, virėja Stasė, guvernantės Tamara ir Liza, buto nuomininkai ,, nuo aukšto“. Ant grindų, išblizgintų vašku sukosi poros valso, polkos, fakstroto, tango ritmu. Šeimininkas Juozas nešokdavo, stebėjo linksmą širmulį.