Aktyvių žmonių dėka 1944 metų rugsėjo 15 d. buvo įkurta ,,Lietuvių šalpos draugija Prancūzijoje“ (1947 m. Prancūzijos valdžia pripažino draugijos statusą), kuri veikė pagal 1901 metų liepos 1 d. įstatymą. Būstinės adresas, Bačkių butas: 5, rue de Messine, Paris-8, tel. CAR net 54 – 07. 1948 01 24 Šalpos draugijos valdyboje dirbo: pirmininkas pulk. J. Lanskoronskis, vice-pirmininkė Ona Bačkienė, sekretorius – V. Deltuva, iždininkė – Janina Matorė, narys – legionierius V. Gedgaudas, administratorius – p. Radavičius. Nuo 1948 metų birželio 20 d. valdyboje dirbo: pirmininkė O. Bačkienė, vice-pirmininkas inž. Stankevičius, sekretorius G. Matoré, iždininkas Jonas Masiulis, laisvas narys – Tėvas Kubilius.
1947 metų gruodžio 15 d. legionierius Jonas Masiulis, valdybos įgaliotas ryšiams su legionieriais, kvietė juos burtis į draugiją. Skelbtame pranešime ,,Broliai Legionieriai“ rašoma, kad šios draugijos tikslas – sujungti Prancūzijoje ir jos teritorijoje gyvenančius lietuvius, ir ypač legionierius, ir juos moraliai-materialiai palaikyti. Lietuvaičiams legionieriams, per asmeninius korespondentus, buvo išsiųstos anketos, pažymint, kad ,,pareiškiate sutikimą būti Draugijos nariais ir gauti paramą“. Pasinaudojusi gautomis anketomis, valdybos nutarimu, 1948 metais draugija globojo dešimt lietuvių legionierių, sergančių ir gulinčių ligoninėse, siuntė jiems knygas, laikraščius. Iki 1950 metų vyko nuolatiniai pasikeitimai laiškais su legionieriais, esančiais kario tarnyboje Maroke, Tunise ir kitur.
Šį darbą uoliai dirbo pirmininkė Ona Bačkienė, padedant valdybos nariams bei jos vyrui dr. S. A. Bačkiui. Tai buvo darbas, skirtas savo tautiečiams lietuviams, jauniems vyrams legionieriams, kuriems pokario metu buvo ypatingai reikalinga moralinė parama, reikalinga gauti asmens dokumentus, kuriuos buvo pametę ar kitaip praradę ir kt. Tad, manau, tikslinga plačiau apie tai rašyti ir įvertinti atliktą Onos Bačkienės, Jono Masiulio, dr. S. A. Bačkio ir kitų asmenų nuopelnus.