Aldona Balčytė stažavo ir specializavosi Valhallios valstijos Blythedale vaikų ligoninėje, Ilinojaus universiteto tyrimų ligoninės Vidaus ir infekcinių ligų gydymo centre bei Case-Western Reserve universitete (Ohajo valstija). 1959 metais tapo diplomuota medicinos specialiste, įgijusi teisę gydyti infekcines ligas.
1960 metais Aldona (34) sukūrė šeimą su lietuviu Jurgiu Gravrogku (1928 – 2015). Jurgis Gravrogkas – JAV armijos karininkas, profesorius Hudson Valley Community college prie Niujorko universiteto, Užsienio kalbų fakulteto vadovas. Jurgio tėvas prof. Julijonas Gravrogkas 1941 – 1944 metais – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektorius. Sutuoktiniai gyveno Čikagoje.
Aldona Balčytė – Baltch Gravrogkas dirbo Ilinojaus universiteto ligoninės Infekcinių ligų skyriuje (Assistant Professor). Greta gydytojos pareigų aktyviai dalyvavo suvažiavimuose, konferencijose, spaudoje publikavos mokslinius darbus. Pavyzdžiui, 1961 metų rugsėjo mėn. 1- 3 d. Čikagoje vyko Lietuvių katalikų mokslo akademijos penktasis suvažiavimas. Pranešimą ,,Antibiotikai modernioje medicinoje“ skaitė dr. Aldona Balčytė – Gravrogkienė. Ji pažymėjo: ,,yra žinoma, kad žmogaus atsparumą galima padidinti, sudarant jame imunitetą skiepų pagalba. Tuo metu ligonis turi progos išvystyti antikūnius kovai su specifiniu antigenu arba su tų antigenų grupe – pačią bakteriją“. Mokslininkė gana ilgą ir išsamų pranešimą apibendrino sakydama, kad ,,norėjusi iškelti tris pagrindines mintis:
- kad ,,antibiotikų naudojimas yra per daug išplitęs modernaus gydytojo praktikoje; o iš tikro antibiotikų davimas ligoniams turėtų būti žymiai atsargesnis; tam yra būtina naudotis bakteriologinėmis laboratorijomis;
- antibiotikai mikrobų pasaulio nesunaikins, bet yra jį pakeitę į daug žalingesnį pasaulį ypač ligoninių aplinkoje, kur antibiotikų naudojimas turėtų būti kontroliuojamas; pakeitus antibiotikų medžiagų pusiausvyrą gamtoje, yra pakeičiami ir bakterijų rūšys, kurios yra ypatingai atsparios šių dienų antibiotikams;
- modernus mokslininkas, besidomįs infekcinėmis ligomis, šiandieną yra daug daugiau suinteresuotas, kaip tobuliau išvystyti natūralų žmogaus atsparumą mikrobų pasauliui, negu kaip išrasti dar naujesnį ir spalvingesnį antibiotiką, kurių ir šiandieną medicinoje, atrodo, yra jau per daug“.
Po pranešimo vyko diskusija. Dr. J. Adomavičius savo kalboje pažymėjo ir ,,iškėlė senojo Lietuvos kaimo mediciną, kada būdavo renkami arba auginami grybai ir nuo jų nupiltas skystimas vartotas kaip vaistas, vadinas, tas pats, kas šių dienų penicilinas“ ( Lietuvių katalikų mokslo akademijos leidinys. Suvažiavimo darbai. Istorinė krikščionių atsakomybė, T. 5, Roma, 1964, p. 611 ).