Šis miestelis kunigo biografijoje žymimas, kaip kūrybinio slapyvardžio ,,VIJŪNAS“ gimimas. Slapyvardį ,,išrinko“ salotiečiai. Kunigėlis jaunas, geras ir gražus, o pavardė keista – ,,čiplys“. Pasiteiravo, kodėl jiems taip nepatinka pavardė. Pasirodo, kad salotiečiai žuvis vijūnus vadina čipliais… Taip ir išleido jis pjeses slapyvardžių ,,Vijūnas“.
1932 metais kun. K. Čiplys pradeda eiti klebono pareigas Biržų raj. Geidžiūnų Šv. Angelų Sargų bažnyčioje. Čia, pagal asmeninį susitarimą, padedant mokytojui J. Striškai ir J. Grubinskui (platino knygeles) Biržų ir Marijampolės ,,Marijonų“ spaustuvės 1935 – 1940 metais išleidžia K. Vijūno knygeles – gyvenimo vaizdelius, komedijas, vaidinimus tik sodžiui 1200 – 1500 egz. tiražu (kaina 75, 85 centai, 1 litas). K. Čiplio – Vijūno dramaturgijos knygelėse vaizduojamas XX a. 2 – 4 dešimtmečio Aukštaitijos krašto ūkininkų, inteligentijos gyvenimas ir buitis. Ryškiai akcentuojama švietimo, spaudos, dorovės reikšmė jaunimo gyvenime. Autorius jautriai, gyvais pavyzdžiais moko sodiečius sąžiningumo, tiesos kelio, meilės Motinai, Tėvynei.
Dalis vaidinimų (1 – 3 – 4 veiksmų, vaidina 3– 4 žmonės) yra skirti tam tikroms progoms. Motinos dienai (,,Motinos meilė“, ,,Nepaprasta naujiena“), spaudos draudimui (,,Tėvynės auka“), naujokų ėmimui į kariuomenę (,,Aš naujokas“), jauniesiems ūkininkams (,,Jaunasis ūkininkas“), Vasario 16-ajai („Vasario 16-oji“) ir kt. Nepamiršo ir vaikų. Jiems skirti labai nuoširdūs ir gražūs vienaveiksmiai vaizdeliai: ,,Mikė melagėlis“, ,,Gerasis Linukas“.