Vieną dieną Mykolas ir Uršulė Čipliai sau pasakė – jų pirmagimis sūnus bus menininkas. Menininkas? O ką jis turės daryti, kad menininku taptų? Tokį nutarimą tėvai priėmė jau gyvendami Panevėžyje.
Mes, vaikai, žinojome – Petras menininkas. Brolis kasdien darėsi panašus į menininką. Besimokydamas pradžios mokykloje pradėjo piešti. Piešė pagalvėles gėlių žiedais (tuo metu buvo madinga). Vėliau susidomėjo karpiniais. Pradėjo rinkti dailės darbų reprodukcijas, pašto, degtukų dėžučių ženklus. Skaitė daug grožinės literatūros, kurią parinkdavo viena labai miela bibliotekininkė. Greit įsigijo fotoaparatą ,,Smena“ ir ėmė fotografuoti. Fotografavo viską, ką matė akis ir liepė širdis (tai daro ir dabar, nuotraukas deda į Facebook).