1919 m. baigęs keturias klases ir nieko tėvams nesakęs, nutaria stoti į Kauno kunigų seminariją. Ją baigia 1925 metais. Kaip prisimena sesuo Marytė, brolis Kazimieras tada pėsčiomis iš Kauno grįžęs į Piktagalius ir visiems namiškiams pasakęs didelę naujieną. O po studijų pareiškė, kad būsiu geras kunigas, nors juo būti sunku ir net labai sunku.
Baigęs seminariją, vyksta dirbti į Panevėžio raj. Naujamiesčio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią. Amžininkų atmintyje jaunas vikaras, o vėliau ir klebonas K. Čiplys liko nuoširdus ir kuklus žmogus, nepaprastai puikus pamokslautojas, aktyvus ,,Pavasarininkų“, ,,Šaulių“, ,,Jaunųjų ūkininkų“ sąjungos globėjas ir rėmėjas. Drįstu teigti, kad Naujamiestyje kun. Kazimieras pradėjo rašyti pirmuosius pamokančius, liūdnus ir pajuokiančius žmonių silpnybes vaidinimus, skirtus sodžiaus jaunimui. Tai ryškiai atsispindi išleistose nedidelėse knygelėse: ,,Marti karti“, ,,Tėvynės auka“, ,,Maušos karčiama“ ir kt.
Vyskupo K. Paltaroko įsakymu, kun. K. Čiplys keliamas dirbti iš vienos parapijos į kitą. Kunigo pareigas eina Pasvalio, Biržų, Kupiškio, Utenos, vėl Panevėžio (Vadokliai), Rokiškio rajone. Saločiai. Šv. Juozapo bažnyčia.