Brolis Jonas sulaukė meto, kada reikia kurti savo šeimą, būti šeimos galva, tėvu. Pasipiršo Ramygalos kooperatyvo tarnautojai Irenai, kilusiai nuo Rokiškio krašto. Šviesaplaukė, dešimt metų jaunesnė Irena sutiko būti žmona.
Jonas ir Irutė Čipliai. Panevėžys, 2001
Ruošėsi vestuvėms jaunosios tėviškėje, gražioje ir tvarkingoje sodyboje. Ketino vežti tėtį Mykolą į vestuves. Išvaliau tėčio kostiumą, nupirkome marškinius. Vestuvėms ruošiausi ir aš. Kaimynės paprašiau, kad dvi dienas pasaugotų Linutę, nes į kaimą vežti nenorėjome. Važiavau su vyru Jonu. Namuose padarėme išleistuves. Tėtis paskutinę minutę atsisakė važiuoti, nes sakė blogai jaučiasi. Paliko namuose vienas, nes brolis Petras buvo vedęs Eleną Mezginaitę ir gyveno žmonos bute. Greit dvi pralėkė šventinės dienos. Sekmadienį grįžome į namus. Pajutau – namai nykūs, durys atlapos, gyvybės nė kvapo…darau tėčio duris – neatsidaro, stumiu smarkiau … nekrust…lekiu į lauką prie lango … matau ant grindų gulintį tetį…O, Dievę…Šaukėmė medicinos greitąją pagalbą, miliciją… atidarė duris… nuo stipraus griuvimo nuo lovos … iš galvos išbėgęs kraujas… Medikai nustatė – insultas, padidėjusi širdies išemija, staigi mirtis. Kaimynai pasakojo, kad tas dvi dienas Mykolas vaikščiojo po kiemą, buvo pas Stasiuko mamą užsukęs pakalbėti… Vestuvių nuotaika išblėso iki skausmo. Reikėjo ruoštis laidotuvėms. Vėliau sakiau, tėtis laisvą vietą paliko marčiai Irenai, ji bus šių namų saugotoja.
Irutė Vizbaraitė Čiplienė persikėlė dirbti į Panevėžį, studijavo ekonomiką Vilniaus universitete, pagimdė du sūnus Martyną ir Tadą.