Gyd.Andrius Domaševčius ir gyd.Vitalijus Gusevas – privačių ligoninių vedėjai. 1929 metai

Visi duomenys įrašyti į spec. didelio formato Anketą.  Ataskaitos pateiktos VRM Sveikatos departamentui.

 Šių dokumentų publikacija pateikiama visuomenei pirmą kartą.

Gydytojai  A. Domaševičius ir V. Gusevas buvo aukštos kvalifikacijos medikai, ryžtingai priėmę sprendimą Panevėžyje įsteigti privačias ligonines, suteikti miestelėnams kvalifikuotą – moterų ligų ir chirurginių ligų pagalbą.

Tenka priminti, kad Panevėžio mieste dirbo didelis būrys medikų, tačiau daugelis jų turėjo įsteigę tik privačius ligonių priėmimo kabinetus. Atidaryti nors ir nedidelę  ligoninę buvo iššūkis ir tik stiprieji tą galėjo padaryti. Tokį iššūkį priėmė gydytojai  A. Domaševičius ir V. Gusevas. Tad ta proga skaitytojus supažindinsiu  su  medikų biografijomis.

Gyd. Andrius Domaševičius ( 1865 – 1935)

Tenka priminti, kad  Andrius Domaševičius ( 1865 – 1935) – Panevėžio kraštietis, medikas, palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos medicinos istorijoje, bei visuomeninėje veikloje. Buvo vienas iš daugelio LSDP įkūrėjų, įvairių draugijų narys: Lietuvos mokslo ir medicinos sekcijos, Kovos su moterų ligomis, Kovos su reumatu, Kovos su vėžiu steigėjas ir pirmasis vadovas, Panevėžio darbininkų profesinės sąjungos įkūrėjas ir vadovas ir kt..

Kijevo Universiteto studentas A.Domaševičius. 1890

Andrius gimė 1865 metų lapkričio mėn. 30 d. Panevėžyje. Augo pasiturinčių bajorų Zigmo ir Petronėlės Domaševičių šeimoje. 1884 metais baigęs Šiaulių realinę mokyklą, išvyko į Kijevo universitetą studijuoti mediciną. Studijos sekėsi, buvo įvertintas. Gavo leidimą dvejus metus gilinti žinias Sankt-Peterburgo klinikinės medicinos institute. 1890 metais baigė Kijevo universiteto Medicinos fakultetą. Buvo suteiktas ginekologijos gydytojo vardas.

 1892 metais gyd. Andrius Domaševičius grįžo į Vilnių. (Kiti šaltiniai nurodo, kad 1904 metais grįžo į Vilnių).  Įsijungė į politinę ir visuomeninę veiklą. Užmezgė ryšius su Lenkijos ir  Vilniaus žydų  socialdemokratų grupėmis ir kt. Tačiau nuo 1907 iki 1917 metų nutraukė  ryšius su politine partija ir atsidėjo savo šeimai, profesinei mediko ir švietimo darbui. Organizavo žurnalo ,,Visuomenė“ leidybą, rašė straipsnius žurnalui ,,Medicina ir gamta“ ir kt. Dirbo greitosios medicininės pagalbos gydytoju Šv. Jokūbo ir Savičiaus ligoninėse. Dėstė  Felčerių mokykloje ir Raudonojo Kryžiaus gailestingųjų seserų kursuose. Vilniuje įsteigė privačią polikliniką ir ginekologinę ligoninę ,,Sveikata“, Gimnazijos g. Nr. 4.