Siuvinėjo ,,Klevą“ (208×140 cm.). Nerimavo, juk Mažrimuose klevų nėra, tik čia auga, tik čia ji gali grožėtis klevo lapų forma, spalvomis.
Glostė kamieną ir į namus parsinešė puokštę spalvingų lapų. Po to išsiuvinėjo didelio formato kilimus: ,,Vyrą ir moterį“ /Adomą ir Ievą rojuje/(145×120 cm.), ,,Dainų šventę“ (200×100 cm.) , ,,Išluok kiemelį subatoj“ (280×150 cm.), ,,Eglė žalčių karalienė“ (135×130 cm.) ir kitus. Darbas buvo malonus, tačiau nugara, pirštai įskaudo. Sūnaus prašė nupirkti kartono, drobės, dažų. Taip ji pradės tapyti.
Bus lengviau, nereiks nugaros skausmų jausti. Ėmė į rankas teptuką ir tapė pirmąjį darbą ,,Po tuo klevu, po žaliuoju“ (70×50 cm.). Aiškino: – ,,Čia sugalvuojaa, kaip mataa i padaree“. Tapyba užvaldė Petronėlės mintis, vaizduotę. Prašė nupirkti didesnio formato kartono, ar drobės, nes norinti nutapyti ,,Nojaus laivą“. Sakė: ,,Ant maža nier kuo nie prasidieti, kas ten gal tilpti“.
Tapė greitai, skubėdama, be jokio išankstinio piešinio. Pradžioje tapė teptuku, vėliau ir teptuko kotu. Dirbo lyg sau sakydama: ,,Kam be reekala braukti, tepliuoti“. Paletę naudojo tik dažų tūbelėms pasidėti. Skubėjo, skubėjo tapyti… Gimė įtaigūs paveikslai: ,,Sopulingoji“ (50×70 cm.), ,,Motina“(155×85 cm.), ,,Mergelė“(70×50 cm.), ,,Vyšnių skynimas“(115×87 cm.), ,,Kvietimas šokiui“(70×50 cm.), ,,Pasveikinimas“(70×50 cm.), ,,Nauji metai“(50×70 cm.) ir kiti.