O. Bačkienė ragino legionierius, kad rašytų Draugijai apie save ir tarnybą Afrikoje, apie sergančius draugus ir jiems reikalingą paramą, apie savo tolimesnį gyvenimą baigus karinę tarnybą ir kt. O. Bačkienė atsakė į visus laiškus.
Pateikiu laiškų fragmentus: ,,Mielas Tautieti, gavau Jūsų trumpą laiškutį iš vienos pusės labai nudžiugau, nes sužinojau kur Jūs esat, o iš kitos pusės labai liūdna, kad Jūs esate ligos kankinami. Duok Dieve, kuo greičiausiai pasveikti ir sustiprėti. Jums siuntinėsiu laikraščius. Jeigu Jums būtų reikalinga pagalba ar norėtumet kur baigęs savo atitarnavimą persikelti, D-ja kiek bus galima mielai padės. Aš iš savo pusės galiu Jums tik motiniškai vienu ar kitu klausimu patarimą duoti. Esu daug vyresnė ir savo vaikučių turiu ir Jūsų laiškai primena man, jog gal būt už keliolikos metų ir mano sūnų ateitis bus kaip jūsiškė. Bet, Jūs esate augę tėvynės laukuose, o tuo tarpu manieji jos beveik nepažįsta, tik iš mano pasakojimų ją džiaugiasi“ (1948 06 08).
,,Daug ir labai daug dabar Jūsų legionierių randasi Afrikoj, atrodo ten jiems lengviau ir linksmiau. Paryžiuje jau pasiliuosavusių turime 20 (asmenų) visi tuo tarpu dirba fabrikuose“ (1949 02 26 ). ,,Bendrai Lietuvių Šalpos draugija greitu laiku užpirks mišias už visus žuvusius legionierius, kur dalyvaus visa Paryžiaus lietuvių kolonija. Datą pranešiu vėliau. Taigi, kurie žinote draugų legionierių žuvusių pavardes prašom pranešti“ (1949 02 11) .
1948 07 05 legionieriui p. Šimuliui rašo: ,,Paryžiuje lietuvių gyvenimas verda ir bėga su sena įtampa. Vieni vedasi, kiti gimdo, treti krikštija, o dar kiti visuomeniniame darbe paskendę savo jungą velka. Sekmadienį krikštijome legionieriaus Sukavičiaus dukrą. Be galo mielo, darbštaus gero vyro, kuris vedęs lietuvaitę“.
1949 01 28 p. Krupavičiui rašo: ,,Gavau Jūsų draugo Budvyčio laišką, kuris davė Jūsų adresą. Nors mūsų žinioje yra virš 100 legionierių su kuriais susirašinėjam ir laiks nuo laiko laikraščius pasiunčiam. Deja, ligi šiol Jus buvote nežinomas mūsų lietuvių tremtinių kolonijai Prancūzijoje. Šiandien pasiunčiau Jums laikraščių. Įdomu ar jie Jus pasieks. Nors sunki Jūsų dalelė, bet nors vieni su kitais dalinkimės savo vargus“.
1948 07 16 p. leg. E. Bennetui rašo: ,,Mielas Tautieti, Ponas Masiulis man pranešė, kad Jūs norėtumėte gauti lietuviškų gaidų, nes turite gražų balsą ir dainuojate. Deja, su gaidomis yra gana sunkoka. Tuo tarpu man prie rankų pateko keleta dainų-giesmių, kurias Jums ir pasiunčiu. Malonu girdėti, jog dar mėgstate lietuvišką dainą ir ja didžiuojatės. Duok Dieve, kad ją vėl galėtumėt su džiaugsmu garsinti mus brangioj Tėvynei“.
Pirmininkė Ona Bačkienė už savo nuoširdų darbą sulaukė pluoštą laiškų su padėkomis. 1960 metais Onos ir Stasio Antano Bačkių visuomeninė veikla Paryžiuje nutrūko, šeimai persikėlus gyventi į Jungtines Amerikos valstijas. Dr. S. A. Bačkis tęsė diplomatinį darbą Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone patarėjo pareigose. Dr. S. A. Bačkis nuo 1983 iki 1991 metų buvo Lietuvos diplomatijos šefas. Ona Bačkienė dirbo raštvede pasiuntinybėje.