Trijų metų laikotarpyje, iki mano atvykimo į Varnius, nebuvo vaikų ligų gydytojo. Tad tuo metu šeimos sistemingos medicinos pagalbos nesulaukė, kūdikių mirtingumas buvo didelis. Atsimenu atvejį, kai sodietis atvežė kūdikį susuktą į dekį, įtartino švarumo…Atrišau, išsukau iš vystyklų vaikelį, žiūriu – kūdikis negyvas…Verkiau… Vyras atšovė – namuose dar penki aplink pečių laksto…
Pradėjote gydytoja dirbti sunkiausiu laikotarpiu, kada stiprėjo sovietinis režimas, truko maisto, plito gripo epidemija ir kitos ligos ir kt. Kokį išsaugojote prisiminimą iš pirmosios darbo vietos?
,,Paskyrimas į Varnius tai buvo tolygu tremčiai į Sibirą. Varniai tada buvo Dievo užmirštas kampelis, žmonės tamsūs, apsileidę, nešvarūs, pirčių nėra, šeimose vaikų daug, susirgus vaikui neskuba pas gydytoją. Daugybė kūdikių mirdavo namuose. Pirmą darbo dieną, tik atėjus į ligoninę vyriausias gydytojas liepė važiuoti į Drobūkščių pradinę mokyklą tikrinti mokinių sveikatą. Pirmas įspūdis klaikus, vaikai nesiprausę, purvini, rūbai labai nešvarūs, jų odoje daugybė raudonų taškelių nuo blusų įkandimo, utėlėti, utelės styro net antakiuose. Toks vaizdas buvo visur. Kūdikių mirtingumas buvo didžiausias Lietuvoje. Gyventi nebuvo kur – gyvenau viešbutyje. Po kelių mėnesių, kai buvau kelis kartus apvogta, gydytoja Pečiukaitienė savo bute užleido vieną, nežmoniškai šaltą, kambarį. Po kelerių metų, pastačius prie vaistinės namą, gavau dviejų kambarių butą. Taip prabėgo pirmieji darbo metai. Darbo buvo daug – vienai visos pediatrijos grandys, o patirties jokios. Bet pamažu kaupėsi patirtis, praktiniai įgūdžiai. Išvykau į specializaciją, žmonės pradėjo vis daugiau kreiptis, palengva patikėjo. Taip prabėgo dvylika metų. (…) Per pirmus trejus metus vaikų iki vienerių metų mirtingumas sumažėjo, o vėliau buvo tik pavieniai atvejai. (…) Pagaliau 1971 m., susiklosčius palankioms aplinkybėms persikėliau dirbti į Panevėžį“ (Algirdas Jonas Purtokas. Jie rūpinosi varniškių sveikata. Voruta, 2008 liepos 26, Nr. 14, p. 12).
1971 metais pradėjote dirbti Panevėžyje. Kokiomis ligomis dažniausiai vaikai sirgo? Kokius patyrėte sunkumus?
Varnių miestelyje vaikų gydytoja išdirbau dvylika metų. 1971 metais persikėliau gyventi į Panevėžio miestą. Teko dirbti su visokio amžiaus vaikais. Paskutinius 25-ius metus dirbau naujagimių gydytoja neonatologe Gimdymo namuose (dabar Respublikinės Panevėžio ligoninės Akušerijos ir genealogijos klinika). Mieste plito infekcinės ligos. Gydytojai pediatrai dirbo didžiausiu krūviu. Ligonių priėmimas vyko poliklinikoje, o po pietų – vizitai į namus pas sergančius vaikus. Gripo epidemijos metu per darbo dieną teko aplankyti nuo 20 iki 50 ligoniukų. Dažnai vaikai sirgo peršalimo ligomis, vargino aukšta temperatūra, retais atvejais būta ir kritiškų susirgimų. Gydytojai pediatrai buvo atsakingi už konkretaus gyvenamojo rajono vaikų sveikatą, gerovę, vaikų ir tėvų santykius namuose. Įsiminiau vizitą Pušaloto g. pas gyvenančias dvejas šeimas, kuriose tėvai augino dvylika ir šešiolika vaikų. Mano džiaugsmui – visi jų vaikai buvo sveiki ir prižiūrimi.
Gydytojos stažas – 40 metų. Ar teisingas pasirinkimas – būti gydytoja? Gal svajojote apie kitą profesiją?
Niekada nesigailėjau pasirinkus šį darbą. Net neįsivaizduoju kuo dar galėčiau dirbti? 1963, 1983 ir 1987 metais atestavausi, kėliau kvalifikaciją. Buvo suteikta pediatrijos ir pediatro aukščiausioji kvalifikacinė kategorija, bei pediatro – neonatologo aukščiausioji kvalifikacinė kategorija.
Jūsų linkėjimai jaunoms šeimoms?
Šeima – šventas reikalas. Branginkite šeimą. Nekelkite paniekos dėl menkniekių. Galvokite apie esmę. Būsimos mamytės turi atsisakyti žalingų įpročių – cigarečių, svaigiųjų gėrimų, nes vaikų sveikatos pasekmės sunkios – auga neramūs, tikri rėksniai, dirglūs, nervingi… Būkite sveiki.
Ačiū už pokalbį. Sveikinu sulaukus 88-ojo gimtadienio.
Kalbino istorikė, publicistė Joana Viga Čiplytė. 2023 07 19
Iliustracijos iš gyd. Irenos Gražinos Radėnaitės asmeninio albumo.