Mokslininkai teigia, kad ,,biografijose asmens gyvenimas dažnai traktuojamas kaip kelionė ir ieškojimas, kaip ėjimas iš nežinios į žinojimą, iš blogio į gėrį, iš žemiškos būties į dangišką, o vienas svarbiausių šiame kelyje momentų – konvercija, atsivertimas, praregėjimas” (Europos dailė. Vilnius, 1994, p. 65) Taigi, remiantis išsakyta mintimi, teigiu, kad rašyti knygą apie menininką, jo gyvenimą ir kūrybą yra didelė atsakomybė ne tik prieš kūrėją, bet ir prieš visuomenę.
Ar būsimame dailės albume ,,Kazimieras Kisielis. Skulptūra” atsivers menininko džiaugsmai ir sopuliai, įžvalgus protas ir meilė gimtinei, pokario kartos vaiko patirtos istorinės tiesos? Kiek Kazimieras Kisielis išgyveno būties praregėjimų? Kaip veikė menininko kūrybą iš vaikystės patirta Išlaužų kaimo aplinka, žmonės?