Miela, Dalia, pasidalinkite atsiminimais apie savo nuveiktus scenos darbus.
Gyvenote su tėveliais vaizdingame Panevėžio miesto Senamiesčio kampelyje, čia pat tekėjo, anot Maironio, susimąstęs Nevėžis, o kitame upės krante, Skaistakalnio parke skambėjo muzika, liaudies dainos… Kokį saugote atsiminimą apie vykusias šventes ir kitus renginius?
Vaikystėje gyvenau su tėveliais gražioje vietoje. Tuo metu Nevėžio pakrantėje nebuvo nei krūmų, nei medžių, visus parke vykstančius renginius galėjome stebėti iš namų kiemo. Parke vykdavo daug didžiųjų švenčių: Joninės, Dainų ir šokių šventės, įvairūs sporto renginiai. Todėl, ta gyvenamoji vieta man teikė daug malonumo.
Prisimenu ilgus vasaros vakarus, kai dar šventei nesibaigus grįždavau į namus ir šventės kulminaciją stebėjau namuose ant savo suoliuko. Tai buvo saugiau man ir mano tėveliams. Žinoma, viską buvo įdomu stebėti, tačiau norėjau ir pati renginiuose dalyvauti. Nuo pat mokyklos laikų mėgau visur dalyvauti, kur tik sugebėjau ir galėjau. Labiausiai patiko muzika ir menas, kas ir prisidėjo prie mano ateities meno pasirinkimo.
Nuostabūs metų laikai, jų kaita… O, kaip buvo gera vasaros anksti ryte ir vėlai vakare, kai Nevėžyje vanduo praskraidėja nuo ,,didžiųjų“ maudynių, vienas malonumas buvo paplaukyti pasroviui… O kur dar triukšmingi nuo paukščių giesmių pavasariai, mįslingi gegučių kukavimai…, didieji ledonešiai ir šniokščiančios ledų sangrūdos… lyg kokioje pasakų karalystėje pasijunti šaltą žiemą, kai pamatai visur tik baltam šerkšne paskendusius medžius…tai nepamirštama!
Panevėžys garsėjo režisieriaus Juozo Miltinio išugdytais aktoriais, dramos teatro įspūdingais pastatytais spektakliais. jaunuoliai iš visos Lietuvos troško mokytis J.Miltinio dramos teatro studijoje. Koks buvo Jūsų kelias link teatro mūzos?
Kadangi potraukis menui jaučiau nuo pat jaunystės, norėjosi išbandyti kuo įvairesnes jo sritis. Neatsimenu kaip sužinojau apie priėmimą į J.Miltinio dramos teatro studiją, bet man tai pasirodė patrauklu. Viską išsiaiškinau ir pradėjau ruoštis. Reikėjo išmokti padeklamuoti eilėraštį ir pasekti pasakėčią. Perspėjo, kad vertinimo komisija dar užduos kažkokį etiudą. Tai buvo bebaigiant Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar Vytauto Žemkalnio gimnazija). Prisimenu, deklamavau poeto E. Mieželaičio dienoraštį ,,Atriškite akis“, sekiau lietuvių liaudies pasaką,,Lapė ir ąsotis“ ir atlikau etiudą ,,Pasidariau sumuštinį“. Labai jaudinausi, bet pavyko. Priėmė. Tapau Dramos teatro studijos narė.