Julijos Blėdytės – Stepankienės režisuotų spektaklių vaikams repertuarą sudarė Lietuvos dramaturgų ir kompozitorių kūryba. 1967 metais pastatyta pirmoji pasaka vaikams – B. Lukošiaus ,,Trys paršiukai“. Vėliau – panevėžietės aktorės, dramaturgės, režisierės Eleonoros Matulaitės – ,,Nepaprastas gimtadienis“, ,,Raganos miltai“, ,,Ledo bokšto paslaptis“, ,,Velnias vestuvėse“, Vytautės Žilinskaitės ,,Karklo šakelė“, Juditos Vaičiūnaitės ,,Dingusios natos“, Emilijos Liegutės ,,Pelesijos šalyje“, Marijos Meilės Kudarauskaitės ,,Jūrmotė“, ,,Gintaro legenda“, Kosto Kubilinsko ,,Šalčio rūmuose“ ir ,,Tigras Peteris“ ( Erfurto lėlininkai pasaką vaidino gastrolių metu Panevėžyje), V. Rimkevičiaus ,,Girių kirtėjai“ ( rež. Vytautas Kupšys, Klaipėdos konservatorijos Režisūros katedros diplomantas) ir kitų autorių pjesės – pasakos vaikams.
Spektaklių metu skambėjo Antano Belazaro, Teisučio Makačino, Vytauto Paltanavičiaus, Viktoro Kuprevičiaus sukurta muzika. Spektaklių sėkmę lėmė dail. A.Stepankos scenos šviesų režisūra. Šių pareigų niekam nepatikėjo.
Režisierės J. Blėdytės repertuare vietą rado ir užsienio šalių dramaturgų kūryba vaikams. Tai Uno Lejes ,, Vembu ir Tembu“, ,,Amžini priešai“, M. Juchma. ,,Neklaužada Cyp-Cypas“, ,,Šiaudinis berniukas“, Golovaniskio ,,Tolimas aidas“, Z. Paprovskio ,,Katinėlis Motikas“, U. Usočiaus ir J. Čepoveckio ,,Aš-viščiukas. Tu-viščiukas“, K. Meškovo ,,Gaidelis ir saulėgrąža‘‘. Lėlių teatro aktoriai vaidino vaikams Lietuvoje, taip pat Europos šalių miestų mažiesiems žiūrovams.
Gastrolių maršrutas driekėsi į Estiją, Ukrainą, Bulgariją, Vokietiją, tuometės Čekoslovakiją ir Jugoslaviją, Vengriją, net ir į tolimąją Šiaurės Korėją. Aktoriai vaidino lietuvių, anglų, rusų ir esperanto kalbomis. Kelionių į užsienį metu teatro režisierė J. Stepankienė užmezgė bičiuliškus ryšius su lėlininkais iš: Talino (Estija), Varnos (Bulgarija), Charkovo (Ukraina), Prahos (dabar Čekija), Budapešto (Vengrija), Zagrebo (Kroatija) ir kt. 1972 metais panevėžiečiai svečių teisėmis buvo pakviesti į 5-ojo tarptautinio lėlių teatro Jugoslavijoje lėlininkų šventę. Aktoriai vaikus linksmino sukurta muzikine kompozicija ,,Lėlės šoka ir dainuoja“. Mažuosius žiūrovus džiugino A. Stepankos sukurtos lėlės.
Dėka sėkmingų viešnagių užsienyje sutiktų lėlininkų bičiulių plėtėsi internacionaliniai ryšiai, atvedę panevėžiečius link įstojimo į UNIMA (Tarptautinės lėlių teatro sąjungos – Union internationale De la Maionnette, kurios devizas ,,Per vaikų širdis į tautų širdis“). 1974 metais scenografas Albertas Stepanka tapo organizacijos, vienijančios viso pasaulio lėlių teatrus, UNIMA tikruoju nariu.
Pelnyti Lėlių teatro kolektyvo apdovanojimai: 1977 metais suteiktas I-ojo Visasąjunginio liaudies kūrybos festivalio laureatų vardas, įteiktas Didžiojo aukso medalis. 1987 metais suteiktas 2-ojo sąjunginio liaudies kūrybos festivalio laureato vardas, įteiktas diplomas.