Patys pirmieji A. Eigerdienės režisūriniai pastatymai – poezijos vakarai – vyko miesto bibliotekoje (dabar Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka), pjesių ir dramų pastatymai – Utenos kultūros namuose (dabar Utenos kultūros centras). Meilė poezijai Almą lydėjo nuo pat jaunų dienų. Baigusi vidurinę mokyklą ketino studijuoti Vilniaus universitete (VU) lietuvių kalbą ir literatūrą. Tačiau laikraštyje perskaičiusi žinutę, kad Vilniaus kultūros ir švietimo technikume naujai įsteigtas režisūros skyrius kviečia jaunuolius studijuoti, nuvyko, dalyvavo ir laimėjo.
Treji metai studijų. Mokėsi režisūros meno pagrindų, scenos judesio, grimo paslapčių ir kt. Baigusi mokslus grįžo į gimtąjį kraštą – Uteną. Dirbo Utenos rajoniniuose kultūros namuose. Atlyginimas menkas, darbas neapibrėžtas. Perėjo dirbti į Utenos centrinę biblioteką. Dirbdama bibliotekoje baigė bibliotekininkystę. Atėjo į biblioteką ir septyniolikai metų liko tarp knygų. Alma pradėjo rengti teatralizuotas knygos šventes. Kvietė gabius bibliotekos lankytojus burtis į skaitovų gretas, rengti poezijos spektaklius. Sukūrė poetinę kompoziciją ,,Meilės spalvos“ – joje dalyvavo 11 skaitovų. Skambėjo O. Baliukonės, J. Jakšto, M. Kontrimaitės ir kitų poetų eilės. Vaidinta 4 kartus. Spektaklis buvo rodomas Jurbarko respublikiniame konkurse. Laimėtas laureatų vardas – pirmas ir toli gražu ne paskutinis darbo įvertinimas. Taip palengva augo A. Eigerdienės, kaip subtilios režisierės, profesinis meistriškumas, profesionalus polinkis į literatūrą.