Širdyje skrebėjo mintis pasimatyti su gražiąja apskrities administracijos sekretore… Mąstė apie ją, rūpėjo, ar ji neištekėjo, ar nepamiršo Zbignevo…Jam rūpėjo gražioji Elena…panelė Elena Silickaitė. Apsidžiaugė, kad ji neištekėjusi. Stebėjo ją, kartais pakalbindavo…
1920 metų lapričio 27 d. Elena ir Zbignevas susituokė Tauragėje. Santuoką palaimino panevėžietis kun. Povilas Šidlauskas.
Prabėgus 54-eriems santuokos metams, Zbignevas Vidugiris paliko užrašą: ,,Vestuvės buvo laimingos to žodžio prasme. Duok Dieve, kad mano dukros ir anūkai sukurtų sau panašų gyvenimą”.
Elena ir Zbignevas Vidugiriai Sibire. 1952 
Zbignevas Vidugiris. Novosibirskas, 1952
Zbignevo Vidugirio šeimoje augo dvi dukras: Liudvika Vidugirytė-Arbačiauskienė ir Elena Vidugirytė – Urbonienė. Šių eilučių autorė turėjo garbės susitikti su dukromis ir priimti atvežtą tėvelio dienoraštį. Tuo pagrindu gimė pasakojimas ,,Iš Zbignevo Vidugirio prisiminimų”, apie Jono Vidugirio vaikų – Jadvygos, Zbignevo, Edvardo ir Jono savarankišką gyvenimą, įgytą mokslą (spausdinama knygoje ,,Kaimynai”, Panevėžys, 2004, p. 79 – 98).
Viktorija Vidugirienė (1862 – 1934), Liudvika Vidugirytė – Arbačiauskienė (1922 – 2016), Elena Selickaitė – Vidugirienė (1898 – 1980), Zbignevas Vidugiris (1889 – 1980), Celina Vivulskienė – Januškevičienė (1857 – 1921) amžinam poilsiui atgulė Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse. Kapavietės paminkle įrašas: ,,Čia ilsisi Giedraičių, Pukenių giminės nariai”.
Jų atminimui išgraviruotas giminės herbas.