MIŠKININKAS ZBIGNEVAS VIDUGIRIS (1889 – 1980)

Nuo mažų dienų Zbignevas buvo mokomas namuose.  Jam tėvai įdiegė, kad mokslas yra  skirtas ,,dėl savęs, savo ateities gyvenimui’’. Realinėje mokykloje mokslas sekėsi gerai, ypač matematika, vokiečių, prancūzų kalbos. 1910 Zbignevas įgijęs atestatą, išvyko studijuoti į Sankt-Peterburgą.  Prašymus  buvo  pateikęs į du institutus : architektūros  ir ,,Institut graždanskoj inžinerij”. Tačiau  tėvo įtikintas, kad miškininko profesija yra  įdomi ir pelninga, be to, tokių specialistų reikės Lietuvai… O ir jų pavardė susieta su mišku… Sūnus įstojo į Miškų institutą. Vėliau Zbignevas dienoraštyje įrašys: ,,Matyt  tėvai teisingai patarė. Pasirinkimas miškininko profesijos buvo teisingas”.

Lankė miškotvarkos, bendrosios miškininkystės pagrindų  bei geodezijos  paskaitas, kurias skaitė prof. Orlovas, Morozovas, Pomerancevas. Geodezijos egzaminas buvo įvertintas aukčiausiu balu. Tai lėmė, kad atėjus vasarai, Zbignevas, kaip puikus geodezijos žinovas, buvo pakviestas atlikti praktiką Maskvos – Kazanės srityje. Dirbo sunkiai matininku kalnuotame rajone. Tačiau įgavo geros patirties, uždirbo pajamų pragyvenimui.

 Z. Vidugiris Sankt-Peterburgo miško institutą  baigė prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą. Diplomo grafoje ,,studento kilmė”, buvo įrašyta – provizoriaus padėjėjo sūnus. 

Prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Zbignevas buvo mobilizuotas į kariuomenę, dirbo kuopos vadu. Fronte išbuvo pusketvirtų metų. Dienoraštyje rašo: ,,Fronte išmokau matyti artimą, išmokau aukštai vertinti pareigą ir discipliną, sutvirtėjo dvasinis tikėjimas, pasitikėjimas Dievo apvaizda, supratau, kad reikia nepasiduoti sunkiausiais momentais – paniekai, neprarasti sugebėjimų logiškai mąstyti, rasti tinkamiausią sprendimą”. Už narsą kare Z.Vidugiris buvo apdovanotas Šv. Onos 4-to laipsnio ordinu. Ties Lucku buvo sužeistas – skeveldra įstrigo į pusiaujo raumenis. Žaizda kraujavo, o felčerio šalia nebuvo. Z. Vidugiris pats nutarė sau padėti. Sukandęs iš skausmo dantis, pirštais išlupo iš kūno skeveldrą – sidabrinio rublio monetos dydžio…Tai buvo 1916 – 1917 metų žiema.

Baigiantis karui Zbignevas grįžo į Sankt-Peterburgą. Dalyvavo lietuvių sueigose. Bendravo su  sesutėmis  Sofija ir Jadvyga Chodakauskaitėmis. Šios moterys turėjusios didelės įtakos jo pasaulėžiūrai formuotis.