1921 – 1939 metai Juozui Papečkiui buvo stebėtinai produktyvūs: 1) Kauno karo mokykloje dėstė teisę (1921 – 1926). 2) Išvertė į lietuvių kalbą Rusijos karių įstatų rinkinio XXII knygą ir papildęs ją Lietuvos Vyriausybės įstatymais, išleido kn. Kario baudžiamasis statutas (1922 ). 3) Laikinai ėjo kariuomenė teismo nuolatinio nario pareigas (1926 12 18 – 1927 02 19). 4) Sėkmingai dirbo advokatu (1927- 1928). 5) Buvo Valstybės Tarybos nariu (1929 1 01 – 1938). 6) Buvo Valstybės Tarybos pirmininko pavaduotoju (1938 – 1940). Buvo aktyvus Lietuvos įstatymų kūrėjas, teisės aktų tvarkytojas. Įteikti Lietuvos ir Užsienio šalių Vyriausybiniai apdovanojimai: Čekoslovakijos Baltojo Liūto 3-ojo laipsnio ordinas su kardais (1926), DLK Gedimino 3 -ojo laipsnio ordinas ir Lietuvos Nepriklausomybės medalis (1928), Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinas (1934).
Be šių valstybinių pareigų, šeimos rūpesčių, ats. kap. ltn. Juozas Papečkys buvo aktyvus visuomeninis veikėjas: vienas iš Šaulių sąjungos kūrėjų, Klaipėdos išvadavimo akcijos dalyvis, Vilnių vaduoti sąjungos Centro valdybos narys, Lietuvos teisininkų, Karo mokslo ir meno kūrėjų draugijos narys, Karo mokslo draugijos pirmininkas ir kt. Mokėjo italų, vokiečių, prancūzų, lenkų, rusų kalbas. Šioje apybraižoje net nesiryžau aprėpti J. Papečkio rašto darbų.
Dar būdamas Marijampolės gimnazistas jau savo rašinėlius spaudino to meto laikraštėliuose: Aušrinė , Mokykla. Vėliau: Vilniaus žinios, Trimitas ir kt. Pasirašydavo slapyvardžiu Juozas Rainis. Produktyvus Juozo Papečkio gyvenimas, kaip ir daugelio Lietuvos gyventojų, nuo 1940 m. birželio mėn. pasuko kita linkme.
Kita santvarka, kita tvarka. Teko nuo 1940 06 15 iki 1941 01, kad išlaikytų šeimą, teko dirbti TSRS teisingumo liaudies komisariato kodifikacijos skyriaus konsultantu. NKVD stebėjo, o gal skaičiavo ats. kapitono leitenanto Juozo Papečkio laisvės valandas. O jos žaibiškai lėkė. NKVD sudarė 15 asmenų, pasmerktų nelaisvei, sąrašą. Apkaltinus 15 suimtų asmenų, kad jie: ,,Būdami TSRS NKVD Šiaurės Uralo lageryje priklausė jų sukurtai antitarybinei sukilimo organizacijai ,,Lietuvių išlaisvinimo komitetas“, kurios tikslas buvo vokiečiams priartėjus prie Uralo, nuginkluoti kalėjimo apsaugą, užimti ginklų bei maisto sandėlius, išlaisvinti kalinius ir pereiti pas vokiečius“. Buvo numatyti kiekvienam asmeniui individualūs sprendimai. Aštuoniems Lietuvos ministrams paskirta aukščiausia bausmė – sušaudyti (LYA, F. K-1, ap. 58, t. 4, Bb P -12006, l. 379).
1941 m. birželio 14 d. Juozas Papečkys buvo suimtas ir išvežtas į Sverdlovsko lagerį Nr.35. Buvo ,,kaltinamas tuo, kad nuo 1919 m. iki 1921 m. dirbo karinėj žinyboj, o po to karinio prokuroro padėjėju ir 1926 m. buvo Lietuvos Vyriausybės sudėtyje, Lietuvos karo ministru nuo 1929 m. iki tarybinės valdžios paskelbimo. Atvykęs į Severulagą, stojo į kontrvoliucinę sukilėlių organizaciją, pasivadinusią Lietuvių išgelbėjimo draugija, įėjo į sukilėlių komiteto sudėtį ir buvo kartu su Sutkum kariniu vadovu kariniam sukilimui pradėti. Kaip sukilėlių organizacijos vadovas verbavo naujus narius į organizaciją ir vykdė aktyvią kontrevoliucinę ir šmeižikišką agitaciją, t. y. Nusikalto str. str. 58 – 2, 58 – 4, 58 – 10, 2 dalį ir 58 – 11 BK RSFSR ( Ašmenskas, V. Didžiosios tautos aukos.Vilnius, 2007, p. 248, 249). Juozas Papečkys kaltu neprisipažino, tačiau keletas suimtųjų jį kaltino. Nuosprendis priimtas: sušaudytas 1942 metų lapkričio 17 d. Tikiu, kad apie Juozą Papečkį ir jo šeimą rašys istorikai, kraštotyrininkai, kad pagarbos vedini kauniečiai ir svečiai ateis į Vaižganto g. ir prie namo Nr. 23 padės gėlės žiedą.
Atmintis gyva.
Apybraiža parengta 2018 m.