Jono Aukštuolio (1885 – 1949) diplomatinė karjera glaudžiai susijusi su Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti centro komiteto veikla ir nepriklausomos Lietuvos valstybės gyvavimo metais.
1919 metais pradėjęs dirbti Užsienio reikalų ministerijos (URM) diplomatinėje tarnyboje, ją tęsė iki 1940 metų, kai Lietuva buvo okupuota Sovietų Rusijos. Jaunai Lietuvos valstybei, skaičiuojančiai pirmuosius gyvenimo metus, reikėjo gabių vyrų ir moterų šalies vidaus ir užsienio politikos baruose.
Vienas iš pretendentų buvo trisdešimt ketverių metų juristas Jonas Aukštuolis, mokantis lietuvių, rusų, vokiečių, prancūzų, švedų kalbas. Įvertinus jo įgytas žinias ir patirtį, 1919 m. UR ministro prof. Augustino Voldemaro įsakymu Jonas Aukštuolis buvo paskirtas Lietuvos atstovu prie Švedijos Karališkosios valdžios, kiek vėliau – atstovu Norvegijai.