J. Č. – Pradėjote savo darbo biografiją kaip pedagogas. Ar neketinate sugrįžti prie šios veiklos? Ar patenkina estetinis vaikų auklėjimas? Kokia dvasia auklėjate savo dukrą?
K. B. – šiuo metu esu laisvas tapytojas, dirbu tik kūrybinį darbą. Juo ir norėčiau likti, nors kartais nesibodėčiau ir pedagoginio darbo. Estetinio auklėjimo tikslas- ugdyti visapusiškai išsivysčiusią asmenybę, ,,vientisą“ žmogų, sugebantį ne tik vartoti, bet ir kurti. Kultūra prasideda nuo asmeninės iniciatyvos, šeimos tradicijų. Pasak filosofo Kanto, žmogus iš prigimties blogas. Kartu žmogui būdingos pradinio gėrio užuomazgos. Moralinio auklėjimo uždavinys ir yra grąžinti teises gėrio užuomazgoms, kad jos nugalėtų kovoje su žmogaus polinkiu į blogį. Tokia pergalė įmanoma tik kaip mąstysenos revoliucija. Mūsų dukra mokosi dešimtoje klasėje. Lanko vaikų muzikos mokyklos fortepijono klasę, mėgsta kurti dainas. Pati groja ir dainuoja, gražiai piešia.
J. Č. – Ką šiuo metu dirbate, kokios nuotaikos kūryboje, Jūsų šeimoje?
K. B. – Šiuo metu kartu su žmona ieškome porėmių, rėmų, drobės, dažų. Namuose darau eskizus, tapau pastelės darbus. Su šeima džiaugiamės permainomis Lietuvoje. Laukiame geresnių dienų. Tikime, kad iš gilaus stagnacijos miego atbus ir kultūrinis miesto gyvenimas. Šiandien jau daug kas yra daroma kultūros labui. Manau, kad tai yra miesto vadovo – pirmininko Juozo Bačelio ir kitų pareigūnų nuopelnas.