Eskizuose gimsta sieninė tapyba Skuodo rajono ambulatorijai. K. Beržanskio paveikslai – peizažai puošia Respublikinę Panevėžio ligoninę, Panevėžio rajono savivaldybę, 6-ąją profesinę technikos mokyklą ir kitų organizacijų interjerus. Didelį impulsą menininko kūrybai teikia kūrybinės stovyklos, plenerai. 1986 m. dalyvavo Šiauliuose surengtame respublikiniame tapytojų plenere, skirtame šio miesto 750-osioms metinėms, 1987 m. – Palangoje, 1989 m. pavasarį – tarptautiniame plenere Gardine. Šį rudenį K. Beržanskio darbai buvo eksponuojami Pasaulio žemaičių kūrybos parodoje. Kūrybinių išvykų metu sukuriami ne tik nauji darbai, bet surandami geri draugai, bendraminčiai, išsiplečia ryšiai tarp menininkų ir visuomenės.
J. Č. – Daugelyje Jūsų darbų vyrauja peizažas. Tačiau pastarųjų kelerių metų laikotarpio parodose matome tapybos ir akvarelės technika sukurtus portretus. Kas skatina dirbti šiame žanre? Ar esate patenkintas?
K. B. – Manau nesvarbu ką tapyti, o svarbu ką tuo darbu išreiški. Geru peizažu gali daugiau pasakyti nei prasta kompozicija, portretu.
J. Č. – Panevėžyje gyvenate nuo 1967 metų. Gerai pažįstate miesto kultūrinį gyvenimą kas neramina, jaudina kaip menininką?
K. B. – neramina skurdus žmonių dvasinis pasaulis, abejingumas menams, tapybai. Daugelis tapybą supranta tik kaip realaus vaizdelio fikciją.
J. Č. – Miesto visuomenė plačiai aptaria aukštosios mokyklos įkūrimą Panevėžyje. Kokia ji turėtų būti?
K. B. – Mano manymu, mieste aukštoji mokykla būtina. Dėl dailės fakulteto abejoju ar tikslinga. Respublikoje yra kur mokytis menų. O įvesti privalomas meno disciplinas daug kur reikia.