Iki šių dienų išlikusios korespondencijos, saugomos Stanfordo universiteto Hooverio instituto archyve (JAV, Kalifornija), leidžia tvirtinti, kad įgaliotojo ministro V. J. Gylio veikla Stokholme 1940 – 1944 metų laikotarpiu buvo produktyvi. ( Šios apybraižos autorė 2013 metų pavasarį turėjo galimybę tyrinėti dokumentus, saugomus JAV). Abu diplomatai – V. J. Gylys ir Eduardas Turauskas – nuolat keitėsi informacija. E. Turauskas mokė V. J. Gylį, kaip reikia rinkti informaciją, ją sisteminti. E. Turauskas ne kartą kolegai korespondencijose guodėsi, kad jam sunkiai sekasi susikalbėti ir keistis politine informacija su įgaliotuoju ministru K. B. Balučiu Londone. Tad viltingai V. J. Gylio prašė abiem palaikyti tuos tvirtus ryšius, keistis informacija… Siuntė telegramą: ,,Jei girdi Kauną, Vilnių – telegrafuok, kaupk svarbiausius dalykus ateityje ir santrauką už pereitą laiką siųsk adresu: Lietuva Berne. Kanto 76 (Hooverio instituto archyvas. E. Turausko fondas. Dėžė Nr. 1. Korespondencija V. Gylys. 1940 – 1942 – 1944. E. Turausko korespondencija V.J. Gyliui. Bernas, 1941 07 03).
E. Turauskas patarė, kaip reikia rinkti žinias, jas sisteminti, kad tiktų Spaudos biuro leidžiamam informaciniam biuleteniui, kurio redaktoriumi buvo E. Turauskas. Pateikė pavyzdį, kad klausant radijo žinias iš Kauno reikia susižymėti ir mažus dalykėlius, kaip kroniką, banalius pasakojimus ir t. t. Klausant paskaitų, pasižymėti vieną kitą būdingą sakinį. Priminė V. J. Gyliui, kad ,,jis vienintelis mūsų informacijos šaltinis apie tai, kas dedasi krašte (ten pat, 1941 08 08).
V. J. Gylys rašė, kad Lietuvos auksas dar 1940 metų birželio mėnesį Lietuvos banko pavedimu buvo perkeltas į Rusijos banko sąskaitą. Priminė, kad ,,patys švedai per savo naivumą neparodė tą indėlį kiek prisilaikyti, tai viskas buvo atlikta sulig banko taisyklėmis. Už savo bailumą galingojo baltojo meškino švedai yra turėję daugiau nuostolių ( ten pat, 1942 06 04). Nuoširdžiai rašė, kad 1944 metų sausio 22 dieną įvyko gedulingos pamaldos už a. a. Prezidento Antano Smetonos vėlę. Akcentavo keletą tų iškilmių detalių, pavyzdžiui, kad ant katafalko buvo padėta trispalvė vėliava, per mišias dainininkė p. Skankienė giedojo lietuviškai ,,Marija, Marija“, ,,Ave Marija“ ir ,,Libera me Dimine“, po to visi susirinkę žmonės sugiedojo Tautos himną. Iš diplomatų šv. Mišiose dalyvavo tik lenkų ministras su sekretoriumi bei keli švedų ministrai, buvę akredituoti Lietuvai. Pabaltijo kolegos ir garbės konsulai iš Stokholmo paskutinį kartą pagerbė Lietuvos prezidentą. Prezidento atminimas buvo pagerbtas Vilniaus katedroje sausio 22 dieną. Sausio 24 dieną Vilniaus radiofonas surengė paskaitą apie velionį, kaip lietuvių kalbos žinovą, prakilnų žurnalistą ir kovotoją už laisvę (ten pat, 1944 01 17).