Panevėžio miesto žydų ligoninės medikai. Iki 1940 metų

Nepriklausomos Lietuvos metais Žydų ligoninė, remiama ir vadovaujama gyd. Šachnelio Abraomo Mero (1865- 1930 ) buvo perkelta į mūro pastatą Ramygalos g. (dabar VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinika, vedėjas gyd. Eugenijus Preidis, Ramygalos g. Nr. 25). Turėjo 70 lovų. Panevėžio žydų bendruomenės (PŽB)  archyve saugoma ligoninės personalo 1919 – 1929 metų didelė ir įspūdinga vinjetė, liudijanti išaugusį darbuotojų ir rėmėjų skaičių (Foto Trakman).

Portretas. Gyd. Š. Meras. Panevėžys, apie 1929. PŽB

Žydų ligoninė įsigijo naujos medicinos aparatūros, buvo įsteigti skyriai: chirurginis, ginekologinis, infekcinių ligų bei ambulatorija. Vėliau ligoninėje buvo teikiama LOR ir akių ligų priežiūra. Ligoninėje galėjo gydytis ir kitų tautybių piliečiai. Nuo 1930 iki 1940—ųjų metų  greta vyr. gydytojo Teodoro Gutmano – vidaus ir nervų ligų specialisto, vienu metu ligoninėje dirbo prof. chirurgas K. Micheida, iš Vienos atvykęs prof. Hermanas Vesenas – plaučių ligos, gyd. B. Aizinbudas – vaikų ligos (nuo 1926), gyd. J. Lučno – akių ligos, gailestingosios seselės J. Kurser, A. Broido, Chana Frankaitė ( pastaroji dirbo nuo 1936) ir kitos med. seserys. Antraeilėse pareigose dirbo aukštos kvalifikacijos LOR gyd. Jonas Statkevičius, gyd.chirurgas dr. Vitalijus Gusevas ir kt.

Kaip rašiau, žydų jaunuoliai mielai rinkosi medicinos studijas ne tik užsienyje, bet įsteigtame Lietuvos universiteto Medicinos fakultete. Pavyzdžiui, būrys Panevėžio krašto jaunuolių: Chaja Ita Zlotaitė (Joniškėlis) , Genochas Gandelmanas (Subačius), Pera ir Sara Bretaitės (Šeduva), Revka Etingaitė ir Veira Kleinšteinaitė (Biržai), Zlata Rivka Menkinaitė (Kupiškis), Chasė Krilovaitė (Kovarskas), Ester Musie Šapiraitė ir Gitel Šapiraitė (Ukmergė), Nisonas Kacas (Utena),Chaja Levinaitė (Panevėžys) studijavo LU, vildamiesi sugrįžti į tėviškę kvalifikuotais medikais (Meškauskas, Juozas. Medicinos mokslas, gyventojų medicininio ir socialinio aprūpinimo istorinė ir dokumentinė apžvalga. JAV, Čikaga: Pasaulio lietuvių gydytojų sąjunga, 1987, p. 778, 786).

Deja, daugumos studentų viltys nepasiteisino. Dalis medikų tapo Didžiosios katastrofos arba Holokausto auka. Pavyzdžiui, 1940 m. VU žydų tautybės studentai buvo pašalinti iš studentų sąrašų.