Gausiai tautodailės dirbinių parodai gauta iš Vilkaviškio pavieto. Tai sodiečių moterų austos raštuotos lovatiesės, juostos, išeiginiai drabužiai: sermėga, kelnės, marškiniai, prijuostės, sijonas, vyrų drožėjų dirbiniai (apavas): vyžos, naginės, kurpaitės, ir kt. Šią rūbų kolekciją nupirko J. Lozoraitis.
Į Paryžių buvo išsiųsti ir iš Marijampolės pavieto žemės ūkio padargai: žagrė, akėčios, mintuvas ir kt. Kambario baldai: stalas, suolas, šaukštų indauja, tobokinė, lopšys, druskinė ir kt. Audiniai: Onos Vasiulytės 13 vnt., Elzės Kačerginienės 6 vnt. ir kt. Iš viso 23 autorių 70 gaminių. Kai kurie gaminiai buvo įkainuoti nuo 80 kap. iki 3 – 5 rub.
Buvo surinkta gausi knygų kolekcija, kurios pagrindą sudarė gautos knygos iš Amerikos. Iš JAV buvo gauta ir didelė parama pinigais. Lėšos buvo rinktos iš 22 valstijų, 143 vietovių – surinkta apie 3000 dolerių. Pinigų užteko, tad prasidėjo pagrindinis darbas jau Paryžiuje, Trokadero rūmuose, paskirtoje vietoje.
Tuo rūpinosi Paryžiaus Lietuvos parodos komitetas: Dobkevičius, Žitkevičius, Pautienius, Daumantas. Jų gyvenimo ir darbo išlaidas garantavo padengti JAV parodos komiteto prezidiumas. 1900 02 22 laiške Pautieniui prezidiumas rašo, kad 500 dolerių jau išsiuntė per telegrafą. Toliau rašo, kad pritaria sumanymui ekspozicijoje įrengti ,,lietuvišką padoraus lietuvio grytelę“ su suolais, langinėmis, lova, prideramai paklota ir margais audeklais pridengtą, ir kt. Bus 3 – 4 manekenai. Knygas pataria dėti į spintas nugarėlėmis, o lentynose – išleistas ,,valdžios graždankes“, tai sudėliojus, bus kontrastas kiekvienam žiūrovui. Pritarė rodyti kitus laikraščius: ,,Lietuva“, ,,Saulė“, ,,Vienybė“, tik pirmų ketverių metų leidybos. Kaip turėtų atrodyti įrengtas kambarėlis? Tam įdėjo brėžinėlį ir akcentavo, kad spintos durys būtų stiklinės ir matytųsi uždarytos knygos.
1900 m.balandžio 15 d. Lietuvos ekspozicija buvo atidaryta. Tačiau joje trūko LDK Gedimino ir Algirdo portretų, žemėlapių. Baigti ruošti parodą reikėjo skubėti. Tačiau paskutiniai eksponatai Paryžių pasiekė tik paskutinėmis dienomis iki gegužės 15 d. Lietuvos ekspoziciją vienijo pakabintas didelis plakatas su užrašu ,,Lithuanie“. Prancūcijos parodos komitetas išleido parodos svečiams ir rengėjams kruopščiai parengtą Paryžiaus miesto planą, kuriame rusų ir prancūzų kalba buvo pažymėti lankomi kultūros objektai, ir Trokadero rūmų ekspozicijos planas. Šiuos didelius, dailiai sulankstytus lakštus įklijavo į aplanką su išraiškingu viršeliu.