Gydytojas P. Breivis įėjo ir į edukacinę onkologijos istoriją – jis kartu su bendraautoriais parengė pirmąjį lietuvišką onkologijos vadovėlį, monografiją ,,Piktybinių onkologinių ligonių gydymas“, ,,Onkologija“, ,,Pagrindinių navikų pagrindinių lokalizacijų diagnostikos ir gydymo schemos“ ir kt. Keturiasdešimt dvejų metų darbas Lietuvos onkologijos institute ir Lietuvos onkologijos klinikoje subrandino mediką kaip aukštos kvalifikacijos specialistą, mokslininką. 1995-aisiais P. Breiviui už pedagoginę veiklą buvo suteiktas docento vardas, o už ilgametį praktinį, pedagoginį ir visuomeninį darbą – Lietuvos Respublikos nusipelniusio gydytojo vardas. Gydytojo sesuo P. Skripkauskienė, pirmoji lietuvė arfininkė, sako, kad brolis visą laiką degė dideliu noru mokytis, tobulėti, planuodavo savo darbus ir veiklą kiekvienai dienai, savaitei. Iš tėvelių paveldėjęs sąžiningumą, darbštumą ir meilę žmonėms, jis labai mylėjo savo ligonius ir be galo gerbė kolegas. Iki pat paskutinio atodusio (2000 m.) Paulius nepamiršo savo gimtojo Panevėžio – net ir būdamas labai užsiėmęs susitikdavo su klasės draugais, lankė sesers šeimą.
Apybraiža parengta 2010 m.