Dailininko Adolfo Valeškos sukaupta religinio pobūdžio kolekcija tapo Bažnytinio meno muziejaus steigimo pradžia. Apie tokio muziejaus steigimą dar apie 1930 m. pirmas kalbėjo kunigas, poetas Maironis. Jo suburtas komitetas buvo perorganizuotas į Draugiją bažnytiniam menui remti, tirti, saugoti. Į šį darbą įsijungė kunigai ir dailininkai P. Galaunė, ir A. Valeška. Maironio vizijos virto kūnu. 1934 metais (kiti šaltiniai rašo 1935) Kauno kunigų seminarijos rūmuose buvo įkurtas bažnytinio meno muziejus. A. Valeška buvo pirmasis ir paskutinysis iki 1940 metų muziejaus direktorius.
Dienraščio Lietuvos aidas korespondentas Algimantas rašė: „Nepriklausomas Lietuvos metais laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune, prof., vyskupo Jono Mačiulio-Maironio (1862 – 1932) testamento įgaliojimą vykdant, 1935 metais buvo įsteigtas Bažnytinio meno muziejus. Pirmas tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje. Pastato statyba ir muziejaus steigimu rūpinosi Kunigų seminarijos administracija“. Rašo, kad direktoriaus pareigas ėjo dailininkas Adolfas Valeška, kuris daug prisidėjo prie Lietuvos Bažnytinio muziejaus įsteigimo, daug vertingų eksponatų yra surinkęs ir juos sutvarkęs. Parengė muziejaus statutą, darbo instrukciją.
1936 -ieji – pirmieji Bažnytinio meno muziejaus darbo metai. Kas nuveikta per vienerius metus? Muziejuje veikė įsteigti skyriai: 1. Lietuvių dailininkų meno skyrius (Lietuvių tautos skulptūros, tapybos, grafikos, metalo plastikos). 2. Bendras tapybos skyrius. 3. Skulptūros skyrius. 4. Metalo plastikos darbų skyrius. 5. Tekstilės darbų skyrius. 6. Bažnytinių knygų, istorinių dokumentų skyrius. 7. Nuo 1936 metų – Religinio tūrinio knygų skyrius ir dar 2 skyriai, deja liko neįvardinti. Muziejininkai įsipareigojo rinkti – ,,bažnyčios plėtroje“ istorinę medžiagą. Pirmųjų darbo metų bėgyje muziejų aplankė 1500 mokinių, 500 užsieniečių, iš 37 ekskursijų – vienas tūkstantasis dalyvis, iš jų 185 dvasininkai (Algimantas. Bažnytinio meno muziejus, Lietuvos aidas, 1936 05 09, Nr. 213, p. 3).
Eidamas muziejaus direktoriaus pareigas, A. Valeška kūrė didingą projektą. Jis kėlė aktualius ateities darbo planus: eksponatų restauravimo ir aprašų sudarymo, bažnytinių reikmenų gamybos ir bažnyčių dekoravimo ir kt. Šiam projektui įgyvendinti pasitarnavo paties A. Valeškos dar 1928 metais įsteigta bažnytinio meno studija ,,Šv. Luko cechas“. Jame dirbo būrys architektų, inžinierių, dailininkų, skulptorių, altorių drožėjų ir kitų amatų meistrų. Direktorius spaudoje rašė, kad Lietuvos bažnyčiose meno darbai atliekami nepatenkinamai, nes daugiausia šį darbą atlieka svetimšaliai ,,maleriai“, nepasirengę šiam darbui. ,,Šv. Luko cechas“ pagal užsakymus darė: altorius ir sakyklas, piešė paveikslus, siuvo drabužius ir kt. Už kokybiškai atliktus darbus sulaukė padėkos iš Kauno arkivyskupijos: ,,Darbai bažnytinio meno atžvilgiu atlikti gerai“(O. Mažeikienė, 2018, p. 94).