A. Valeška stropiai kaupė bažnytinio meno kūrinius. Atėjus metui parodyti darbus visuomenei, 1931 m. birželio 14 d. Kauno teisingumo ministerijos rūmų salėje atidarė pirmąją parodą, kurioje dominavo senojo bažnytinio meno rinkiniai: liturginiai reikmenys, bažnytiniai rūbai, paveikslai, skulptūros. Paroda sulaukė vertinimų, tai lėmė ryškius pokyčius dailininko gyvenime. Bažnytinį meną svariai ir įžvalgiai vertino žurnalo Naujoji Romuva redaktorius Juozas Keliuotis: ,,Ir Lietuva turi nepaprastai vertingą religinį meną. Dar ne taip seniai visas kraštas buvo pasipuošęs nemirtingo grožio kryžiais, rūpintojėliais, šventųjų statulėlėmis ir kuplytėlėmis. Lietuvių religiniame mene plazda ne vien nuoširdūs ir gilūs religiniai išgyvenimai, bet jis visas alsuoja lietuvių tautos dvasia. Jis yra nesunaikinamas ir neginčijamas liudininkas lietuvių tautos didybės, jos originalumo ir genialumo. Lietuvių religinis menas laisvas nuo puošnumo, pompastiškumo ir dirbtinumo. Jis nieko nenori nei stebinti, nei gąsdinti; jis paprastas, natūralus, taurus; jame, rodos sutelktas visas lietuvių tautos gilus susimąstymas, visa religine pasaulėžiūra, visas jos imtymusis vidaus gyvenimas. … tokio meno gali pavydėti ir didelės tautos“ (Keliuotis J. Religinis menas, XX amžius, 1937 01 30, Nr. 24, p. 5).