1946 m., užtartas buvusio panevėžiečio, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto vedėjo, daktaro Mykolo Marcinkevičiaus, jis buvo priimtas į medicinos studijų antrą kursą. Tačiau – nesėkmingai: 1948 m. gegužės mėnesį buvo suimtas ir ištemtas į Sibirą. Tą gegužės 20-osios vakarą Didžiojoje gatvėje nuomotame bute jis ruošėsi šeimyninkei suleisti vaistų, tačiau išgirdo beldimą į duris. Įėjo du vyrai ir moteris. Niekas neklausė ko – buvo aišku, kokiu reikalu… Tą akimirką Zenonas ketino šokti pro langą ir bėgti, tačiau…nebėgo. Pagailėjo senos šeimininkės, nenorėjo jai užtraukti rūpesčių. Todėl ,,draugiškai“ besišnekučiuodamas išėjo kartu su ,,svečiais“ link tuometinės saugumo būstinės.
Po trijų dienų Zenono byla dėl tremties į Sibirą jau gulėjo ant saugumo vadų stalo ir 70 vagonų, iš kurių trys buvo specialiai suformuoti suimtiesiems studentams, ešelonas išvyko į tolimus kraštus. Beje, toje nelaimingoje kelionėje viename ešelono sustojimo punkte Zenonas netikėtai pamatė savo mylimąją, tuo metu būsimą chemikę Irutę Petrulytę.